2010 04 09 Klaipėdos miesto savivaldybės Administracijos direktoriui
Dėl dviračių transporto plėtros Klaipėdoje
Gerb. Direktoriau, Lietuvos dviratininkų bendrija (LDB) džiaugiasi, kad Klaipėdos mieste kiekvienais metais daugėja dviratininkų. Tai rodo empiriniai tyrimai ir „Smiltynės perkėlos“ statistika, pagal kurią 2009 m. į Smiltynę buvo perkelta 34% dviratininkų daugiau (iš viso ~190 tūkst.) negu 2008 metais. Tuo pačiu LDB susirūpinusi chaotiška ir nekoordinuojama dviračių transporto infrastruktūros plėtra Klaipėdos mieste. Dviratininkai skundžiasi dėl dviračių stovų trūkumo, nekokybiškos dviračių takų dangos ir netinkamai arba visai neįrengtų nuovažų, nesuderinto ir neatitinkančio standartų dviračių takų ženklinimo, dėl ko dviračių takais pamėgo vaikščioti pėstieji, o dviratininkai dažnai priversti pažeidinėti kelių eismo taisykles (KET), bet įvykus eismo įvykiui su pėsčiaisiais ar automobiliais, prokuratūra ir teismai dažnai nepelnytai apkaltina dviratininkus. Informacija apie šias ir kitas problemas pastoviai pateikiama žiniasklaidoje, bet už tai atsakinga Klaipėdos miesto savivaldybė iki šiol nesiėmė jokių priemonių paminėtoms problemoms išspręsti. Paskutinis straipsnis šia tema „Dviračių takas Klaipėdoje: 10 km nesąmonių“ buvo publikuotas dienraštyje „Vakarų ekspresas“ 2010 m. balandžio 7 d. LDB prašo atkreipti jūsų dėmesį ir pagaliau pradėti spręsti toliau išvardintas problemas, su kuriomis beveik kasdien susiduria klaipėdiečiai ir miesto svečiai dviratininkai, o šių problemų sprendimas nereikalauja daug lėšų, bet daugiau vadybinio ir koordinacinio darbo tarp atskirų miesto savivaldybės administracijos skyrių ir su kitomis institucijomis, pvz., kelių policija:
1. Nesuderintas vertikalus ir horizontalus ženklinimas dviračių ir pėsčiųjų-dviračių takuose (pvz., magistraliniame Taikos pr. dviračių take daug kur įrengtos raudonų trinkelių dviračių juostos, bet ženklai iš vienos pusės rodo, kad tai bendras pėsčiųjų-dviračių takas (pagal KET nr.413), o iš kitos pusės ties sankryža su Sausio 15-osios g. - kad tai tik dviračių takas (pagal KET nr. 411), kur pėsčiųjų eismas iš viso draudžiamas.
2. Trūksta horizontalaus/vertikalaus ženklinimo ir kitų dviračių eismo saugumo priemonių esamuose dviračių takuose ir jų sankirtose su gatvėmis (sankryžomis) ir įvažomis į kiemus, kur dažniausiai įvyksta eismo įvykiai su dviratininkais (pvz., prie namo Taikos pr.24). Dviratuko simbolis (pagal KET nr.1.23) galėtų būti dviračių takuose kas 20-30 metrų, kur kertasi pėsčiųjų ir dviratininkų srautai. Dviračių pervažos sankryžose visur turėtų būti paženklintos linijomis iš kvadratų (pagal KET nr.1.14), o STOP linijos (pagal KET nr.1.11) ir ženklas „duoti kelią“ (pagal KET nr.203) atitrauktos prieš dviračių takus.
3. Šviesoforų signalai ir saugumo salelės didesnėse sankryžose nepritaikyti dviračių eismui (pvz., Taikos pr. sankryžos su Dubysos g. ir Agluonos g.), nes dažnai šviesoforų signalai skirti tik pėstiesiems (mieste nėra nei vieno šviesoforo dviratininkams pagal KET nr.78.5), o pervažiuoti sankryžą įmanoma tik dviem etapais, bet saugumo salelėse dviračiai netelpa.
4. Daugelyje vietų prie naujų objektų šalia gatvių įrengtos trumpos ir nesujungtos tarpusavyje dviračių takų atkarpos po 100 metrų ar trumpesnės, kuriomis dviratininkai negali naudotis (pagal KET nr.65 tai privaloma), nes nėra nuovažų, o patys dviračių takai dažnai yra pavojingi gyvybei dėl jų viduryje stovinčių stulpų, ženklų ir kitų objektų (pvz., Baltijos pr., Naujojo uosto g., ant Pilies tilto). Kol tokios trumpos dviračių takų atkarpos nebus sujungtos ir pritaikytos dviratininkų eismui, dviračių takų ženklai turėtų būti laikinai panaikinti, kad dviratininkai galėtų legaliai važiuoti gatve.
5. Esami magistraliniai dviračių takai daugelyje vietų nutrūksta, jie nėra sujungti į bendrą sistemą, nėra nuovažų (pvz., Baltijos pr. žiedas), o esamuose dviračių takuose daugelis nuovažų įrengta netinkamai (per status nuožulnumo kampas).
6. Kai kur dviračių takuose nėra užtvarų motorinėms transporto priemonėms, o policija menkai kontroliuoja (pvz., Vasaros koncertų estrada – Giruliai), todėl dviračių takais važinėja automobiliai ir keturačiai motociklai, sukeldami didelį pavojų dviratininkams.
7. Vykdant naujas gatvių rekonstrukcijas nebuvo įrengti dviračių takai/juostos (pvz., Tiltų ir Danės gatvėse, Mažvydo alėjoje, Lideikio ir H.Manto gatvių sankryžoje ties miesto parku), nors tai buvo numatyta Klaipėdos miesto dviračių transporto plėtros specialiajame plane ir kituose planavimo dokumentuose (pvz., Pajūrio dviračių trasos).
8. 2006 m. Lietuvos pajūryje buvo atidaryta ir plačiai išreklamuota nacionalinė Pajūrio dviračių trasa Nr.10 (būsima „EuroVelo“ trasa), kuri paženklinta Klaipėdoje nuo Girulių iki Rimkų, nuo Tiltų ir Danės gatvių sankryžos iki Senosios Smiltynės perkėlos bei Smiltynėje (pagal KET Nr.626 ir 627). Įrengus šią trasą, klaipėdiečiams ir miesto svečiams atsirado daugiau galimybių keliauti dviračiais iki Palangos ir Nidos, bet Klaipėdos miesto pervažiavimas visada išliko labai komplikuotas, nes čia per paskutinius 4 metus:
8.1. nebuvo prižiūrimi dviračių trasos ženklai, kurie daugelyje vietų jau sunaikinti (pvz., Smiltynėje) arba nukreipti neteisingomis kryptimis; 8.2. keliose dviračių trasos vietose iki šiol nėra įteisinti ar įrengti dviračių takai (pvz., Danės gatvėje nuo Tiltų g. iki Pilies tilto, per miesto parką nuo Klaipėdos universiteto iki Lideikio g. ir H.Manto g. sankryžos, Smiltelės gatvėje nuo cerkvės iki Šilutės pl.).
9. Dviračių takai daugelyje vietų nevalomi arba tai daroma labai retai, todėl važiuoti dviračių takais darosi pavojinga dėl stiklo duženų ir kitų šiukšlių (pvz., prie Vasaros koncertų estrados, Melnragėje, Smiltynėje ir kt.).
10. Sunaikinus pravažiavimą į Melnragę ties AB „Klaipėdos nafta“ nebuvo įrengtas alternatyvus dviračių takas ir tilteliai per geležinkelio bėgius, nors tai buvo pažadėta klaipėdiečiams ir buvo toks susitarimas tarp Klaipėdos miesto savivaldybės bei Valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuri kiekvienais metais miesto infrastruktūros vystymui skiria po keletą mln. litų pagal miesto savivaldybės nurodytus prioritetus.
Mums iki šiol nesuprantama, kodėl be jokių diskusijų ir argumentų Klaipėdos mieste prieš keletą metų buvo panaikinta Dviračių transporto plėtros komisija, kurioje buvo ir LDB atstovas ir kuri galėjo padėti miesto savivaldybės tarnautojams spręsti mūsų paminėtas problemas. Nepaisant to, mūsų organizacijos atstovai Klaipėdoje pasiruošę bendradarbiauti su miesto savivaldybės administracija ir kitomis institucijomis gerinant eismo sąlygas dviratininkams ir tokiu būdu prisidedant prie modernesnio Klaipėdos miesto kūrimo. Siekiant šio tikslo, prašome įtraukti Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovą į Klaipėdos miesto Saugaus eismo komisijos sudėtį ir iš naujo įkurtą dviračių transporto plėtros komisiją.
Pagarbiai,
LDB Tarybos narys (klaipėdietis) Saulius Ružinskas „EuroVelo“ projekto koordinatorius Lietuvoje Tel. (8 615) 91773
|