Lietuvos dviratininkų bendrija

Forumas
Dabar yra 2018 Sau 23 23:25

Visos datos yra UTC + 2 valandos




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 2011 Sau 23 19:37 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2010 Gru 09 00:08
Pranešimai: 153
Pranešimas žiniasklaidai (2010-08-16)

„Žemės diena – kiekvieną dieną“. Su tokiu šūkiu Aplinkosaugos koalicija ir Lietuvos dviratininkų bendrija 2010 m. rugpjūčio 13 d. pakvietė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos m. savivaldybių atstovus, visuomenininkus ir žiniasklaidą sėsti ant dviračių ir praktiškai įvertinti dviračiams skirtą infrastruktūrą ir važinėjimo sąlygas didžiuosiuose miestuose. Pasirinktais maršrutais nuriedėję Kaune ir Klaipėdoje po 10 km, Vilniuje 7 km, dalyviai važiavo gatvėmis ir šaligatviais, išbandė esamus ir planuojamus dviračių takus bei dviratininkams pavojingus susidėvėjusių „dviračių takų“ ruožus.

Kad dviratis ekologiška ir patogi transporto priemonė supranta ne tik aplinkosaugininkai. Kasmet sparčiai augantis dviratininkų skaičius gatvėse ir keliuose liudija, kad Lietuvos gyventojai atranda dviratį kaip susisiekimo, rekreacijos, aktyvaus laisvalaikio ir sveikatingumo priemonę. Tačiau užsėdęs dviratį, dažnas pasigenda patogaus ir saugaus išplėtoto dviračių trasų tinklo, kad pasiekti norimas vietas mieste ir užmiestyje. Savivaldybių pastangos nepakankamos ir dažnai tik deklaratyvios, o labai menkos lėšos dažnai panaudojamos netinkamai ir tik pablogina padėtį. Nepravažiuojami, su kliūtimis ir niekur nevedantys ant šaligatvių nupiešti dviračių takai Klaipėdoje ir Vilniuje dažnai sukūrė didesnes problemas, negu kažką pagerino. Atsakingi tarnautojai juos planuoja neišeidami iš kabinetų ir nesuvokdami dviratininkų poreikių.

Todėl renginio tikslas buvo suburti draugėn atsakingus pareigūnus ir dviratininkus, kad vietoje apžiūrėti, aptarti ir numatyti sprendimus ateičiai. Vilniuje dalyvavo 6 savivaldybės tarnautojai, 3 dviratininkai ir 2 žurnalistai. Kaune 5 tarnautojai, 1 policijos atstovas, 2 žurnalistai ir 4 dviratininkai. Klaipėdoje 7 savivaldybės atstovai, 6 dviratininkai ir keli žurnalistai.

Praktinė renginio nauda, kad savivaldybių atstovai, ypač Kaune ir Klaipėdoje, pasižymėjo skubius darbus pastebėtiems trūkumams šalinti.Kiekviename mieste dalyviai įsitikino, kad dalis dviračių takų netinkami naudoti ir net pavojingi dviratininkams. Labai dažnai gatve važiuoti patogiau nei šalia esančiu duobėtu, nevalytu, želdinių užgožtu dviračių taku. Vilniuje už takus atsakingi savivaldybės atstovai užuot važiavę pačių suplanuotais dviračių takais, rinkosi gatvę ar šaligatvį. Niekam tikusi pasirodė ant šaligatvių ir gatvės pakraščiais nupieštų „dviračių takų“ ir linijų praktika, vyraujanti Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaune tokios praktikos atsisakyta. Dalyviai sutarė, kad geriau mažiau, bet kokybiškai įrengtos infrastruktūros dviratininkams.

Renginio organizatoriai mano, kad apžiūra patvirtino būtinybę keisti Kelių eismo taisykles ir pritaikyti jas dviratininkų poreikiams. Pvz. nedrausti dviračiais važinėti šaligatviais, nes dažnai kito varianto nėra jungtims tarp dviračių takų fragmentų ar norimam maršruto pasirinkimui; galimybė važiuoti gatve šalia netinkamo naudoti dviračių tako; pirmenybė dviratininkams sankryžose ir kelių susikirtimuose; dviračio judėjimas priešinga kryptimi vienpusio ramaus eismo gatvėse, kt.

Lietuvos dviratininkų bendrija jau kreipėsi su tokiu pasiūlymu į Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijas. Aplinkosaugos koalicijos ir Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovai artėjant savivaldybių rinkimams, siūlys į partijų rinkimines programas įtraukti ir konkrečius punktus dviračiams skirtos infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai gerinti:


- Savivaldybėje reikia bent vieno už dviračių transportą atsakingo žmogaus, kuris derintų susisiekimo ir eismo organizavimo, miesto tvarkymo, teritorijų planavimo, gatvių rekonstrukcijos darbų, aplinkosaugos programų įgyvendinimo savivaldybės skyrių ir specialistų darbus, susijusius su dviračių reikalais.
- Dviračių infrastruktūrai būtina skirti pastovų fiksuotą finansavimą, proporcingą bendroms išlaidoms miesto susisiekimui ir infrastruktūrai. Situacija gerėtų, jei savivaldybės skirtų reguliariai bent 3-5 Lt/gyventojui per metus dviratininkystės plėtrai. Nors tai būtų ~20-30 kartų mažiau, nei skiriama vienam Olandijos gyventojui dviračių infrastruktūrai.
- Atsitiktinis takų piešimas ant asfalto yra tik viešųjų ryšių akcija ir situacijos bloginimas bei lėšų švaistymas.
- Būtina, kad dviračių susisiekimą planuojantys specialistai bendrautų su dviratininkų organizacijomis ir bendruomene. Ar galėtų tokie žmonės planuoti, projektuoti ir tiesti kelius, kurie visai nesusiję su automobiliais, ir kas iš to gautųsi ? Deja, bet su dviračių infrastruktūros planavimu ir įgyvendinimu dažnai gaunasi apgailėtini praktiniai rezultatai, gražiai skambantys tik viešųjų ryšių pranešimuose ir ataskaitose.
- Yra daug smulkių darbų: ženklų atstatymas, duobių užlyginimas (ypač atsiradusių netikėtai ir pavojingų sveikatai/gyvybei), takų nuvalymas kurie turi ir gali būti atlikti greitai. Tačiau miestai privatizavę visas viešas komunalines paslaugas ir neturi tokių tarnybų, o viešųjų pirkimų sistema tokiais atvejais per lėta ir neefektyvi dėl mažų darbo apimčių, būtino skubaus sprendimo.

Po apžiūros dalyviai aptarė matytus rezultatus ir ateities poreikius. Aplinkosaugininkai ir dviratininkai pateikė papildomų faktų ir komentarų apie dviračių susisiekimo naudą miestams, aplinkos ir gyvenimo kokybės gerinimui. Užsienyje paskaičiuota, kad kiekvienas naujas dviratininkas taupo miesto pinigus. Todėl šiai infrastruktūrai skiriamas tinkamas finansavimas.
Pvz. Olandijoje dviračių takų infrastruktūra vienam gyventojui kainuoja 30 eurų (103Lt) kasmet. Šis skaičius apima tiek savivaldų, tiek vyriausybės skiriamas lėšas. Pvz. Vilniuje transporto infrastruktūrai kasmet skiriama 65mln. litų, t.y. 130Lt kiekvienam miesto gyventojui. Dar 1,8mlrd. kasmet skiriama valstybinių kelių priežiūrai ir plėtojimui. Tai sudaro 600 Lt vienam gyventojui. Iš kuro akcizo surenkama 1,2mlrd. Litų. Iš tos ženklios sumos dalį lėšų būtina skirti dviračių infrastruktūros plėtrai. Tai pagerintų susisiekimą, eismo saugumą ir sumažintų gatvių apkrovas miestuose.

Dviratininkystės nauda neapsiriboja vien išlaidomis. Paskaičiuota, kad dviratininkai neteršia aplinkos, mažiau serga. Tai yra papildomi sutaupymai aplinkos ir sveikatos apsaugai.
Štai Grioningeno, Olandija miesto (170 000 gyventojų, 57% kelionių atliekama dviračiais, labiausiai „dviratizuotas“ Europos miestas) valdžia plėtoja dviratininkystės skatinimo programą, ir per 10 metų jai skiria ~84 mln. Lt. Jie paskaičiavo, kad kiekvienas NEvažiuojantis automobilis jiems sutaupo ~720 Lt paslėptų mokesčių kasmet (sumažėjęs triukšmas, tarša, parkavimas, sveikata, kuriems reikia skirti papildomas lėšas).

„Mes nenorime geros dviračių infrastruktūros, mes norime idealios infrastruktūros“, sako Grioningeno vyriausias miesto architektas van Werven. „Mes norime tokios dviračių infrastruktūros, kokia yra sukurta Vokietijoje automobiliams. Mes dviračiais važiuojame ne todėl, kad esame skurdžiai – žmonės čia turtingesni nei Anglijoje. Mes jais naudojamės todėl, kad tai yra smagiau, greičiau bei patogiau“. Ar atsiras nors vienos Lietuvos savivaldybės politikas, kuris ne tik deklaruos, bet ir sieks įgyvendinti tokius siekius savo aplinkoje ?

Renginio organizatoriai tikisi, kad tokios bendros apžiūros taps reguliaria tradicija didžiuosiuose miestuose ir pavyzdžiu kitoms savivaldybėms ir bendruomenėms.

Renginio organizatoriai
Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicija (Aplinkosaugos koalicija), vienijanti 9-ias aplinkosaugos srityje veikiančias organizacijas ir atstovaujanti viešuosius interesus aplinkosaugos srityje.
Lietuvos dviratininkų bendrija (LDB) – dirbanti susisiekimo, rekreacijos ir turizmo dviračiais ir ekologiško transporto plėtros srityse ir atstovaujanti viešuosius interesus.

Renginys organizuotas įgyvendinant projektą “Aplinkos būklės gerinimas stiprinant Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koaliciją”, finansuojamą Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo subsidijų schemos „Nevyriausybinių organizacijų stiprinimas Lietuvoje“ lėšomis.

Daugiau informacijos (699) 33661 Linas Vainius, atsakingas už organizavimą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2011 Sau 23 19:39 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2010 Gru 09 00:08
Pranešimai: 153
SauliusR rašė:
Pranešimas žiniasklaidai (2010-08-16)
„Žemės diena – kiekvieną dieną“. Su tokiu šūkiu Aplinkosaugos koalicija ir Lietuvos dviratininkų bendrija 2010 m. rugpjūčio 13 d. pakvietė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos m. savivaldybių atstovus, visuomenininkus ir žiniasklaidą sėsti ant dviračių ir praktiškai įvertinti dviračiams skirtą infrastruktūrą ir važinėjimo sąlygas didžiuosiuose miestuose. Pasirinktais maršrutais nuriedėję Kaune ir Klaipėdoje po 10 km, Vilniuje 7 km, dalyviai važiavo gatvėmis ir šaligatviais, išbandė esamus ir planuojamus dviračių takus bei dviratininkams pavojingus susidėvėjusių „dviračių takų“ ruožus.



Po renginio Linas Vainius parašė trumpai apie LDB ir Aplinkosaugos koalicijos 08.13 d. akciją.

Pirmas toks atvejis Lietuvoje ! Turime kuo pasididžiuoti.

Sėkmingai subūrę Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių tarnautojų grupeles, žiniasklaidos atstovus ir policiją (Kaune), per ~1,5 val. apvažiavome dalelę dviračių takų kartu dviračiais ir valdžios atstovams akivaizdžiai parodėme jų planavimo ir įgyvendinimo vaisius, kuriuos jie praktiškai išbandė. Dėl karščio ir retai važinėjančių fizinės formos atstumai nedideli: Kaune ir Klaipėdoje po 10 km, Vilniuje 7 km. Tačiau maršrutai buvo parinkti taip, kad grupės pamatė visokios patirties ir kritinių atvejų su takų parinkimu, planavimu (nutrūksta, nesusisiekia), dangos "kokybe", ženklinimo gerais ir blogais pavyzdžiais, eismo saugumu.

Kaune turėjome 5 savivaldybės atstovus, 1 policijos atstovą, 2 žurnalistus iš 15min ir 4 dviratininkus iš Velomanų klubo.


Kaune savivaldybės atstovas į sąsiuvinį užsirašė kelis greitus darbus:
- sutvarkyti pavojingas įgriuvas Nemuno krantinės take ties Karaliaus Mindaugo pr. (svarbiausias darbas);
- atšaukti nevykusį ženklinimą poroje vietų ant šaligatvyje nupiešto tako ir senamiesčio gatvelėje;
- nebeženklinti ir nevadinti dviračių taku atkarpos Aušros g. kur visuose savivaldybės ataskaitose nurodytas dviračių takas, kurio ten nei kvapo;
- nebeženklinti įsistūmimo takelio į Parodos kalną per Vytauto parką, kuris savivaldybės ataskaitose figūruoja kaip dviračių takas, nors realiai galėtų būti tik kalnų dviračių kroso ir ekstremalaus nusileidimo trasa;
- pažymėti dviračių tako ženklu šaligatvio dalį nuo geležinkelio tilto iki Akropolio palei Nemuną išilgai Karaliaus Mindaugo pr. Ten važiuoja visi dviratininkai, nes patogiausia, žmonės praktiškai nevaikšto.
- dažniau tvarkyti ir šluoti takus;
- nepiešti bet kokių linijų ant šaligatvių, kaip Vilniuje ir Klaipėdoje. Geriau mažiau, bet kokybiškų takų. Apžiūrėję kelias vietas, kur Vln ir Klp būtų nupieštos "dviračių takų" linijos, visi pripažinome, kad jos nieko nespręstų ir Kaune to nereikia. Pvz. siauroje Gedimino g. nuo Akropolio iki Soboro ar bet kurioje panašioje gatvėje ar siaurame šaligatvyje. Pasimokėme iš kitų miestų patirties ;-)
- dažniau organizuoti tokias bendras išvykas.

Akivaizdžiai pamatėme, kad yra būtina keisti kai kuriuos KET punktus ir pritaikyti KET dviratininkams. Manau, tokį supratimą įgijo visų miestų grupių atstovai ir tai svarbi bendra žinia. Pvz. nedrausti dviračiais važinėti šaligatviais, nes dažnai kito varianto nėra jungtims tarp dviračių takų fragmentų ar norimam maršruto pasirinkimui.

Sužinojau iš policijos atstovo naujieną, kad A juosta gali važiuoti tik viešasis transportas, bet ne dviračiai. Nes jie yra transporto priemonė, bet ne viešoji, o asmeninė ;-)
Taip pat, kad pagal KET horizontalų ženklinikmą "1.14. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį." toks žymėjimas dviračių tako susikirtime su gatve nesuteikia pirmumo dviratininkui.
Pvz. Laisvės al. yra nupieštas dviračių takas, bet per alėją kertančias gatves reikia persivesti dviratį (visi gerai žinome, kad pėstysis peėjoje turi pirmumą, o dviratis ne). Net pažymėjus tako tęsinį 1.14 ženklinimu per kertamą gatvę, dėl to dviratininkas pirmumo neįgyja.

Kiti bendri pastebėjimai:
- reikia bent vieno už dviračių transportą atsakingo žmogaus, kuris derintų susisiekimo ir eismo organizavimo, miesto tvarkymo, teritorijų planavimo, gatvių rekonstrukcijos darbų, aplinkosaugos programų įgyvendinimo savivaldybės skyrių ir specialistų darbus, susijusius su dviračių reikalais. Kai tokio nėra, niekas konkrečiai nesirūpina.
- dviračių infrastruktūrai skiriama juokingai per mažai pinigų arba visai neskiriama, todėl rezultatai tokie apgailėtini. Turi būti kažkokia proporcija su bendrom išlaidom miesto susisiekimui ir infrastruktūrai.
- BŪTINA, kad dviračių susisiekimą planuojantys specialistai bendrautų su dviratininkų organizacijomis ir bendruomene. Nes dabar viskas vyksta kabinete ir kai valdininkai išbando savo darbo vaisius, galvoja kad iš jų tyčiojamasi (Vilniuje). Ar galėtų tokie žmonės planuoti, projektuoti ir tiesti kelius, kurie visai nesusiję su automobiliais, ir kas iš to gautųsi ? Deja, bet su dviračių infrastruktūros planavimu ir įgyvendinimu dažnai gaunasi apgailėtini praktiniai rezultatai, gražiai skambantys tik viešųjų ryšių pranešimuose ir ataskaitose.
- Yra labai daug smulkių darbų (ženklų uždejimas, duobių užlyginimas (ypač atsiradusių netikėtai ir pavojingų sveikatai/gyvybei), takų nuvalymas kurie turi ir gali būti atlikti greitai. Tačiau miestai privatizavę visas viešas komunalines paslaugas ir neturi tokių tarnybų, o viešųjų pirkimų sistema tokiais atvejais per lėta ir neefektyvi dėl mažų darbo apimčių, būtino skubaus sprendimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2011 Sau 23 19:56 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2010 Gru 09 00:08
Pranešimai: 153
SauliusR rašė:
Pranešimas žiniasklaidai (2010-08-16)


Žiniasklaidos atstovai sudalyvavo ir parašė:

VILNIUS
Dviratininkų idėjos sostinės valdžiai nė motais
http://www.15min.lt/naujiena/miestas/vi ... -41-111169

Dviratininkų situacija geresnė nei pernai, bet blogesnė nei turėtų būti
http://az.atn.lt/straipsnis/61458/dvira ... uretu-buti


KAUNAS
Aptarta Kauno dviračių takų būklė ir plėtra
http://kaunas.lt/index.php?1050052549


KLAIPĖDA
Dviratininkams – Klaipėdos valdininkų pažadai
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/mies ... 3632/psl-1


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007
[ Time : 0.119s | 15 Queries | GZIP : Off ]