ištrauka
J. PUNDZIUS rašė:
Fizinio aktyvumo skatinimas yra viena iš labiausiai apleistų sričių. Visi norime būti sveiki ir gražūs. Tačiau pagal „Eurobarometro“ tyrimą net 44 % lietuvių niekada nesimankština ir nesportuoja, 14 % lietuvių neturi jokio fizinio aktyvumo. Tik 12 % lietuvių yra fizinio aktyvumo sporto klubų nariai. Lietuvių moksleivių fizinio pasirengimo lygmuo yra vienas prasčiausių Europoje. Tradicinės fizinio lavinimo formos mokyklose nesuformuoja poreikio pakankamai judėti, o kartais net ir atgraso nuo jo, kai nemokšiškas fizinio lavinimo mokytojas reikalauja iš mergaičių, kurios dažnai drovisi kartu su berniukais sportuoti, įveda varžybinius elementus. Todėl susirūpinusios valstybės peržiūri jaunosios kartos fizinio ugdymo principus. Akcentuojamas vidinės motyvacijos judėti formavimas. Nežiūrint daugkartinių (…) raginimų, Lietuvoje ledai nepajudėjo. Būtina iš esmės mokyklose peržiūrėti programas sumažinant protinį, suteikiantį žinių krūvį, o užtikrinant pakankamą vaikų fizinį aktyvumą. Mes esame vienoje iš blogiausių vietų pasaulyje manydami, kad prikimšdami labai daug žinių į galvą jauniems žmonėms, juos atitraukdami nuo fizinio aktyvumo, išauginsime sveiką ir gerą Lietuvos pilietį. Būtina ieškoti naujų fizinio aktyvumo formų: pėsčiųjų, dviračių, vandens, žygių. Mergaitėms, kurių prigimčiai nėra artimas varžybinis motyvas, organizuoti labiau priimtas estetiško fizinio aktyvumo formas, pavyzdžiui, šokius. Gerai, kad atsisakyta fizinio lavinimo (…), bet mokytojas turėtų užtikrinti, kad visi moksleiviai ne tik pakankamai judėtų, užtikrinti, kad kiekvieną dieną moksleivis judėtų, ne pamoką pravestų, bet ir tam pajustų vidinį poreikį.
Kokios yra fizinio aktyvinimo politikos pamokos pasaulyje, kurios nepasiteisino? Klubinio sporto – fitness , teniso ir kitų formų, nuolatiniam fiziniam aktyvumui palaikyti įtraukia tik labai mažą visuomenės dalį. Tą, kuri, duosime ar neduosime klubus, vis tiek sportuos, vis tiek judės. Daugeliui susiformuoja ne vidinis poreikis kiek galima daugiau judėti dėl savo sveikatos, o tik įsipareigojimas atidirbti sporto klube. Kaip matome, eskalatoriumi keliamasi, kad tik nereikėtų žengti žingsnio į fitness klubą. Naujosios fizinio aktyvinimo strategijos yra orientuotos į spontaninį fizinį aktyvumą, apie kurį šiandien nekalbama, bet kurio formos yra labai įvairios. Yra ir namų ruošos darbai, ir daržas, ir sodas, ir pasivaikščiojimai, ir dviračiai, ir ledas. Deja, mes šiandien ant užšalusių tvenkinių ledo nė vieno vaiko nebematome. Masiniai renginiai – bėgimai, slidžių žygiai, maudymasis žiemą – yra gerai, jie patrauklūs, jie paskatina motyvaciją, tačiau jie patraukia tik labai mažą visuomenės dalį, yra epizodiniai ir mažai efektyvūs.
Pagrindiniu valstybės rūpesčiu turi tapti žmogus, sėdintis ant sofos, žiūrintis televizorių, geriantis „Coca-cola“ ir valgantis traškučius. 80 % nepakankamai judančių žmonių. Į tai turi būti orientuota strategija, o ne skatinti sportuoti tuos, kurie ir taip sportuoja.
Kaip suformuoti šias fizinio aktyvumo grupes? Iš skirtingų visuomenės sluoksnių susibūrusios grupės dažnai yra nepatvarios. Šiandien pasaulyje kalbama apie pomėgių grupes, kad juos vienytų bendras interesas ir jie vienas kitą galėtų palaikyti pasiekti tikslo ir sportuotų. Žmogus yra silpnas, kad vienas ištesėtų savo fizinio aktyvumo pasiryžimą. Iš 100 žmonių, nusprendusių, kad reikia sportuoti, tik 20 nusiperka abonementus, aprangą, inventorių. Iš jų 80 % nustoja sportuoti per pirmus dvejus mėnesius. Tokie yra atlikti tyrimai Lietuvoje. Būtina nuolatinė pagalba iš šono. Tu gali iš aplinkos – šeimos, draugų, bendradarbių, darbdavio, Bažnyčios, visuomenės autoritetų, pozityvūs pavyzdžiai žiniasklaidoje, metodikos, daugiau psichologinės, kaip žmogų motyvuoti, o ne kaip pakelti ranką ar kaip nubėgti.
Pasaulyje šiandien labai plinta darbdavio, kaip gana įtakingos institucijos, panaudojimas skatinti žmogų sveikai gyventi. Darbdavys, žinoma, moka pinigus. Kompanijos, kurios ateina, ir žaidimų forma, siūlydama įvairius prizus ir premijas, prižiūri žmonių sveikatą, kad jie sveikai gyventų. Tai vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, Kinijoje, kur darbdaviai turi gana didelę įtaką. Deja, Lietuvoje šioje srityje nieko nėra padaryta, nors pasaulio kongresuose beveik pusėje pranešimų kalbama kaip tik apie darbdavio įtaką žmonių gyvensenai.
Infrastruktūra. Nereikia sveikai gyvensenai sudėtingos infrastruktūros ir nacionalinių milijardus kainuojančių stadionų, reikia sutvarkyti dviračių takus, aplinką, kad žmogus galėtų išeiti normaliai pasivaikščioti, pabėgioti ir pasportuoti. Europos Sąjungoje 2007 m. buvo priimta Baltoji sporto knyga. Toje s porto knygoje liūto dalis ir akcentas tenka fiziniam aktyvumui skatinti. Lietuvoje priimta Valstybinė sporto plėtros strategija 2011 metais. Deja, Nacionalinė sveikatos taryba išplėstinėje konferencijoje pabrėžė, kad šioje programoje akcentuota nepakankama sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo plėtra. Užfiksuota aukštojo sportinio meistriškumo plėtros viršenybė prieš sveikatą stiprinančio aktyvumo plėtrą. Sveikatą stiprinančios fizinio aktyvumo koordinatės perduotos sporto institucijoms, kurios iki šiol neskyrė jokio dėmesio ir finansavimo žmonių fiziniam aktyvumui skatinti. Ten yra tam tikras skyrius, bet jis negauna pinigų, moterys skundžiasi, kad jos nieko negali padaryti.
Žmonių sveikatai nepalankių teisinių aktų įtvirtinimo Lietuvoje priežastys – klaidingai suprasti Europos Sąjungos politikos dokumentų pavadinimai, neįsigilinta į dokumentų, kuriuose akcentuojamas masinis sportas ir fizinis aktyvumas, bet ne aukštas meistriškumas, prioritetų esmę. Mes manome, kad tikrai reikėtų sukurti atskirą fizinio aktyvumo skatinimo strategiją, kurią patvirtintų Seimas.
Noriu keletą žodžių pasakyti apie aukšto sportinio meistriškumo ir masinio fizinio aktyvumo skirtumus, kodėl gimė toks pasiūlymas. Aukšto sportinio meistriškumo siekimas orientuotas į aukštus rezultatus. Perkrautas ir išsekęs organizmas, susijęs su dažnomis traumomis, yra sveikatą žalojantis procesas. L. Kleiza po rungtynių ilsisi. Fizinio aktyvumo esmė – sveikatą stiprinantis optimalus ir organizmą tausojantis krūvis. Talentingų žmonių, kurie gali gyventi iš savo talento ir didžiulio fizinio darbo, yra palyginti nedaug, o fizinio aktyvumo dalyviai turi būti visos Lietuvos žmonės, kad būtų sveiki ir galėtų produktyviai dirbti, o ne sportuotų tam, kad pragyventų.
Su verslu ir parodomuoju masiškumu susijęs sportas reikalauja didžiulių investicijų ir milžiniškų infrastruktūrų, o fizinis aktyvumas yra kiekvieno individo mėgstamas užsiėmimas, ir jam reikia minimalių investicijų.