Pusė dviračių rinkos skendi šešėlyje
2012-03-26 17:24 Eglė Kijauskienė | „Lietuvos žinios“
http://www.alfa.lt/straipsnis/14130182/Puse.dviraciu.rinkos.skendi.seselyje=2012-03-26_17-24/Per pastaruosius trejus metus tris kartus kritus naujų dviračių pardavimui, šio verslo asociacija Lietuvoje nutarė pati kovoti su jų pirkėjus paviliojusiu šešėliniu verslu - vagių bendrininkais. Kuriamas parduotų dviračių registras.
Penkių litų rekordą peršokusios benzino kainos ir gerėjantis oras automobilių savininkams vis dažniau perša mintį pasekti dviračiais į darbą minančių kolegų pavyzdžiu.
Kaip dviračių mada veikia šio verslo atstovus? Kokius dviračius lietuviai perka ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis šią aplinkai ir kišenei draugišką transporto priemonę? Ir kokią rinktis - naudotą ar naują?
Už naują - tūkstantis, už naudotą - perpus mažiau
Prekybos sezonas jau prasidėjo nuo praėjusios savaitės. UAB „Topdviratis“ bendraturtis Andrius Jurkus LŽ tikino, kad naujus dviračius žmonės perka aktyviai - vidutiniškai už 1000 litų. Papildomai žmonės dar išleidžia pinigų saugumui skirtiems aksesuarams, spynoms, spidometrams, purvasargiams. Naujo dviračio dalims suteikiama dvejų metų garantija, o jo rėmui - 5-10 metų.
Ar žmonės dviratį renkasi tik pagal kainą ar pagal gamintoją?
„Pirkėjams rekomenduojame rinktis ne konkretų gamintoją, o žiūrėti į komplektuojamąsias dalis. Tie, kurie į darbą važinės nelabai lygiais miestų šaligatviais, turėtų rinktis dviratį su priekiniu amortizatoriumi, kad išvengtų nelygių kelių sukeliamo diskomforto“, - kreipti dėmesį į kokybę pirmiausia patarė verslininkas.
A.Jurkus tvirtina, kad po truputį auga ir šalmų pardavimas. „Tačiau pirkdami vaikiškus dviračius tėvai stengiasi pataupyti, nes juos reikia keisti kas 2 metus“, - sako jis.
Naudotus ir naujus dviračius antrus metus siūlančio portalo Dviratisjums.lt vadovas Marius LŽ pasakojo, kad iš šio verslo jis nepragyventų. Tai esąs daugiau hobis. Jis liudija, kad naudotus dviračius tautiečiai perka noriai, ypač už 200-500 litų. „Kainuojančių daugiau kaip 500 litų dviračių pasirinkimas mūsų portale nemenkas, o už mažesnę kainą turime nedaug variantų - išperka. Naudotiems dviračiams suteikiame mėnesio garantiją, nes turime savo techninės priežiūros skyrių. Gedimų procentas - vienas iš šimto. Mes dviračius ne tik parduodame, bet ir superkame. Žmonės juos patys mums atveža, pasitaiko, kad nori pasikeisti, - pakeičiame“, - pasakojo Marius.
UAB „Vasarė“, prekiaujančios dviračiais, jų detalėmis bei aksesuarais ir turinčios parduotuves keturiuose miestuose, komercijos vadovas LŽ sakė, kad žmonės naujus dviračius renkasi ir už 500-600 litų, ir už tūkstantį litų, o kai kas nusiperka už 2 tūkst. ar net už 6 tūkst. litų.
Per metus bendrovė parduoda apie 100 brangiausių dviračių. Beje, jie irgi „išeina iš mados“ - praeitų metų modelio dviračius dabar galima įsigyti su 40 proc. nuolaida.
Teliko trečdalis verslo
Lietuvos dviračių verslo asociacijos (LDVA) prezidentas ir UAB „Vasarė“ komercijos direktorius Algimantas Paulikaitis LŽ sakė, kad jau nuo 2008 metų naujų dviračių pardavimas Lietuvoje kasmet mažėja, o didžiausią smūgį ši rinka patyrė 2010 metais, kai jų prekyba susitraukė trigubai. 2008-aisiais krašte buvo parduota apie 90 tūkst. naujų dviračių, o pernai ir užpernai metų pardavimas nesiekė po 30 tūkstančių. Tuo metu Estijoje, kur gyvena mažiau gyventojų, naujų dviračių parduota daugiau nei Lietuvoje - apie 33 tūkst. per metus.
Asociacijos vadovas išskiria dvi svarbiausias, jo nuomone, priežastis, kodėl naujų dviračių mūsų krašte perkama vis mažiau. „Daug pirkėjų taupydami pinigus persimetė į naudotų dviračių, kurie nepatenka į oficialią statistiką, rinką. Antras dalykas - juk estų neemigravo tiek daug, kiek lietuvių, - Lietuvą paliko aktyvūs žmonės, kurie važinėjo dviračiais. Dabar didžiąją mūsų visuomenės dalį sudaro pensininkai, kurie mėgsta pasivaikščioti, o ne dviračio pedalus minti“, - savo išvadomis dalijosi A.Paulikaitis.
Jis sakė, kad tie, kurie naudotais dviračiais prekiauja daug metų, įrodė, kad tai daro legaliai. Anot jo, naudoti dviračiai, kaip ir mašinos, - nebūtinai vogtų daiktų verslas. „Vyksta oficialūs naudotų dviračių pardavimo aukcionai užsienyje, ten jie perkami, todėl negalima sakyti, kad naudotų dviračių prekyba visada yra nelegali“, - sakė LDVA vadovas. Bet labai didelė problema, pasak jo, yra išplitęs nelegalus verslas.
Tampa ilgapirščių bendrininkais
UAB „Topdviratis“ bendraturtis A.Jurkus pritarė, kad nelegaliai parduodamų naudotų ir vogtų dviračių prekyba yra didžiausia galvos skausmą kelianti legalaus verslo konkurentė. „Mums su jais ypač sunku konkuruoti. Vakarų Europoje dviračiai vagiami ir didžiuliais kiekiais vežami į Lietuvą bei kitas šalis“, - sakė jis.
Be abejo, dviračiai vagiami ir Lietuvoje. Verslininkas pasakojo, kaip pats dalyvavo sulaikant pavogtą brangų dviratį. Net 6 tūkst. kainavusį dviratį verslininkas klientui pardavė Vilniuje. Bet iš pirkėjo dviratį netrukus nugvelbė vagys ir, kaip jam vėliau tapo žinoma, pusvelčiui pardavė jį Kaune. Važinėdamas dviračiu Palangoje A.Jurkus teigė netikėtai sutikęs žmogų važiuojantį būtent tuo brangiu dviračiu. Kadangi tokių egzempliorių parduodama nedaug, verslininkas techniką nesunkiai atpažino ir neabejodamas apie radinį pranešė policijai. Vos 800 litų už jį sumokėjusį dviratininką netrukus pareigūnai surado ir šis neteko dviračio.
„Kadangi pirmasis dviračio savininkas apie vagystę pranešė policijai, iš vagių jį pirkęs antrasis liko ir be pinigų, ir be dviračio“, - pasakojo verslininkas.
A.Jurkus įsitikinęs, kad jokia spyna neapsaugos dviračio nuo ilgapirščių taip, kaip pirkėjų atsakomybės jausmas. „Jeigu vagis nenupjauna spynos, nupjauna laikiklį, prie kurio rakinamas dviratis mieste, - naudojantis šiuolaikine technika galima įveikti bet kokį stovą. Vogti dviračiai sėkmingai parduodami per internetinių skelbimų portalus. Lietuviai išradingi - sugeba net išduoti principingam pirkėjui suklastotus dviračio dokumentus. O tie žmonės, perkantys dviračius iš neaiškių pardavėjų, nežinia kodėl nesusimąsto, kad patys tampa vagių bendrininkais, kad kažkas dėl vagystės nukenčia. Juk žmonės, įsigydami brangius dviračius, kartais juos komplektuoja visus metus, siunčiasi jų dalis iš viso pasaulio. Pilietiškumas kai kam nesvarbu, svarbu - pirkti pigiau“, - piktinasi verslininkas vagims parankia gyventojų atsakomybės stoka.
Registruos ir tikrins
Stengdamiesi susigrąžinti dviračių pirkėjus iš šešėlinio verslo glėbio verslininkai ir jų LDV asociacija kreipėsi į valstybines institucijas pagalbos kovoje su šešėliniu verslu. Tačiau jos taip ir nesulaukė. Tad nusprendė patys sukurti dviračių registrą, kuriame bus registruojami visų savininkų legaliai įsigyti dviračiai, panašiai, kaip registruojami automobiliai, motociklai ar motoroleriai.
Registruojant dviratį bus fiksuojamas jo rėmo numeris ir savininko duomenys.
Anot LDV asociacijos vadovo, registro kūrimo darbai jau įpusėjo - rudenį šis registras bus baigtas kurti, o nauda verslui ir žmonėms, jo įsitikinimu, bus matoma kitąmet.
Planuojama, kad Lietuvos dviračių registras bus susietas su ES veikiančiais analogiškais registrais. Tada atsiras galimybė matyti, ar perkamas naudotas dviratis vogtas, ar ne. Jeigu taip, tai kur - Danijoje, Vokietijoje ar Olandijoje? Mat tai yra pagrindinės šalys, iš kurių į Lietuvą, Lenkiją, Baltarusiją, Ukrainą, Rusiją didžiuliais kiekiais gabenamos šios transporto priemonės.
Anot A.Paulikaičio, būtų neteisinga sakyti, kad policija nepadeda gaudyti dviračių vagių, nes elektroniniu būdu jau dabar įvedus perkamo naudoto dviračio rėmo numerį galima pasitikrinti, ar jis registruotas ieškomų daiktų registre, ar ne.
Tačiau papildomas dviračių registras, veiksiantis prie LDVA, padės žmogui įrodyti, kad vogtas dviratis yra jo. „Dažnai žmonės nesikreipia į policiją dėl pavogto dviračio, nes būna pametę dviračio įsigijimo dokumentus, be kurių negali įrodyti savo nuosavybės. Arba pirkdami dviratį, ypač ne naują, iš viso nereikalauja dokumentų“, - tvirtino A.Paulikaitis.
Jis pažymi, kad antai Estijoje parduoti dviratį neturint dokumento - didelė problema, o Lietuvoje - jokių kliūčių.
Kad Lietuvos žmonėms dviračio dokumentai nieko nereiškia, patvirtino pokalbis su kaimynu, kuris pasigyrė, kad pagaliau sės ant dviračio ir jo jau žvalgosi. „Dar nenusipirkau, bet jau nusižiūrėjau viename interneto puslapyje. Dar pasižvalgysiu ir jeigu geresnio nerasiu, pirksiu už 660 litų naudotą geros firmos. Parduotuvėse yra visiškai naujų už 700-800 litų, bet jie ne tokios komplektacijos ir gali subyrėti po kelių savaičių“, - aiškino kaimynas.
Parduotų naujų dviračių skaičius Lietuvoje, vnt.
2008 93237
2009 81038
2010 29318
2011 28826 33122 (Estijoje)
Šaltinis: Lietuvos dviračių verslo asociacija