http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nu ... -59-218164čia įvyko analogiška avarija kaip kad ir Klaipėdoje, kai į Rimiškio draugės , buvusios policininkės, vairuojamą brangų mersą atsitrenkė dviratininkas, kurį apkaltino pagal KET 66 ir 67 straipsnius.
čia vienas iš anoniminių komentatorių taiklių pastebėjimų:
KET yra spraga (prieštaravimas), nes pagal vieną punktą, kaip minėjo ankstesnis komentatorius, iš teritorijos/kiemo išvažiuodamas vairuotojas turi praleisti transporto priemones (dviračius), o kitas sako, kad ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime (išvažiavimas iš kiemo nėra sankryža) dviratininkas turi duoti kelią. Dėl šių punktų dažnai kyla ginčų, bet logiškai mąstant, kaltesnė yra vairuotoja, nepraleidusi dviratininkų.
2010.11.22 d. buvau pateikęs LDB tarybai siūlymus dėl šių KET punktų patikslinimo. Ar kas nors iš mano pasiūlymų buvo pateikta atitinkamoms tarnyboms? gal kas gali pakomentuoti?
6. Siūlome patikslinti 66 punktą, kad jis neprieštarautų 65, 108 ir 111 punktams, kurie sankryžose dviračių vairuotojams leidžia važiuoti tiesiai, pasukti į dešinę, į kairę arba apsisukti persirikiavus į tam skirtą eismo juostą, o ne kirsti važiuojamąją dalį dviratį vedantis per sankryžą. 66. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę
ne sankryžoje, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms.
Argumentai: 1. Šis punktas yra labai nekonkretus, prieštaringas ir dviprasmis, nes niekur nėra apibrėžta, kas yra intensyvus eismas, todėl dažnai šis punktas eismo dalyvių interpretuojamas skirtingai. Kelių policija taip pat dažnai interpretuoja šį punktą skirtingai ir taip sudaromos sąlygos korupcijai. Todėl svarbu, kad šis punktas būtų kuo aiškesnis, neprieštarautų kitiems KET punktams ir būtų taikomas kuo mažiau atvejų.
2. Šis punktas yra nelogiškas ir jis neturėtų galioti sankryžose. Pagal galiojančias KET 65 ir 111 punktus dviratininkas privalo judėti kuo arčiau važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti tiesiai, į kairę arba dešinę, krašto. Tokiu būdu esant neintensyviam eismui (pvz., nėra nei vieno automobilio) jis gali atsidurti vidurinėje eismo juostoje prieš sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, bet šio signalo fazės metu ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui eismo intensyvumas gali padidėti. Tada dviratininkas pagal KET turėtų vidury sankryžos nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį.
3. Šis KET punktas prieštarauja KET 108 punktui, kuris nurodo, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, tame tarpe ir dviratininkams, važiuojantiems šiame kelyje įrengtu dviračių taku. Pagal dabar galiojantį 66 punktą ši dviratininkų teisė pažeidžiama, nes dažnai LR teismai ir kelių policija interpretuoja kaip intensyvų eismą net ir vieną automobilį, kurį dviratininkai turi praleisti net važiuodami pagrindinio kelio statusą turinčiu dviračių taku.
7. Siūlome patikslinti 67 punktą, kuris prieštarauja 107 ir 108 punktams, įteisinant dviratininko pirmumą dviračių takuose ant šaligatvio, kertant įvažiavimus į gretimas teritorijas, papildomai ženklinti tokias vietas, kad vairuotojas praleidžia dviratininkus.67. Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime,
išskyrus vietas, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.
1.14. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį.
Argumentai
1. Dviračių takų (kurie yra prie šaligatvių) susikirtimai su įvažiavimais į kiemus, gretimas teritorijas ir t.t. labai dažna nelaimių ir avarijų vieta, kai iš gretimų teritorijų išvažiuojantys į kelią ar į jas įvažiuojantys iš kelio vairuotojai pažeisdami KET 107 ir 108 punktus nepraleidžia dviratininkų. Lietuvoje yra daug tokių atvejų su avarijomis, kai policija traktuoja tokias situacijas kaip dviratininko kaltę pagal KET 67 punktą ir vadovaudamiesi sankryžos apibrėžimu. Šios avarijos dalinai įvyksta dėl vienas kitam prieštaraujančių KET punktų, nes dviratininkai tokiose situacijose vadovaujasi 107 ir 108 punktais, o automobilių vairuotojai – 67 punktu.
2. KET 67 punkto galiojimo vieta turi būti aiškiai apibrėžta, kad nebūtų dviprasmybių. Šis punktas turi galioti situacijose, kai atskiras (autonominis) ne prie gatvės esantis dviračių takas kerta kelią ne sankryžoje, bet jokiu būdu ne vietose, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų.