Lietuvos dviratininkų bendrija

Forumas
Dabar yra 2018 Lie 20 09:04

Visos datos yra UTC + 2 valandos




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 2011 Sau 23 20:17 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2010 Gru 09 00:08
Pranešimai: 153
LIETUVOS POLICIJOS EISMO PRIEŽIŪROS TARNYBA

Lietuvos dviratininkų bendrijos 2009-09-15 Nr. 39-S-9116

pirmininkui Linui Vainiui Į 2009-08-28 raštą

Pateikiu viename dokumente sudėtus LDB klausimus ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnų atsakymus. Susitikimas su tarnybos vadovu vyko Vilniuje 2009-08-28

DĖL ATSAKYMO Į PATEIKTUS KLAUSIMUS

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba (toliau - Tarnyba) susipažino su pateiktais klausimais. Norime pažymėti, kad Tarnyba neįgaliota aiškinti teisės aktų jų turinio prasme, bei teikti rekomendacijas teisės taikymo srityje. Todėl galime pateikti tik savo subjektyvią nuomonę Jus dominančiais klausimais:


1. Važiavimas per ženklus, arba būtinybė laikytis “kuo dešiniau”.

Kuria juosta važiuoti dviratininkui su šiuo ženklu (nr. 507 "Eismo kryptys sankryžoje"), jei jam reikia tiesiai ? Kaip automobiliui ?
Ar pagal 111. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti.
Papildomi klausimai:
- kaip apibrėžiama “kuo dešiniau”, jei dviratininkui vienokios kliūtys jau pavojingos, o automobilistui-kitokios. Kaip traktuoti įvykį, jei dviratininkas apvažiuoja kliūtį/duobę savo eismo juostoje, ir jį užkabintų pro šalį važiuojantis automobilis, kuris ne aplenkia dviratininką, o apvažiuoja toje pačioje juostoje ?

Dviratininkui dažnai saugiau (ir automobilistui geriau), kai dviratininkas važiuoja eismo juostos viduriu, būdamas tarsi lygiaverte transporto priemone su automobiliu. tada automobilis priverstas jį aplenkti, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą. Dviratininkas gali saugiau apvažiuoti kliūtis savo kelyje (išdaužytą kelkraštį, įsmukusius šulinius, duobes, įspaustas asfalte vėžes, etc.). Ar tai sukelia prieštaravimą KET 65 punktui ? Gal jį reikia taisyti ?


Atsakymas 1.
Kai kelias pažymėtas Jūsų pateiktu kelio ženklu, dviratininkas tiesiai privalo važiuoti vidurine eismo juosia. Jūsų cituojamas Kelių eismo taisyklių punktas šiuo atveju galioje toje apimtyje, kur kalbama apie tai, jog kelio ženklai ar ženklinimas (šiuo atveju kelio ženklas) pakeičia reikalavimą važiuoti važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kaip numatyta Kelių eismo taisyklių 65 punkte.

Terminas „Kuo dešiniau" turėtų būti suprantamas tiesiogiai. „Kuo dešiniau", reiškia ne toliau nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nei objektyviai tam yra būtina. Jei dviratininkas, apvažiuodamas kliūtį, susidurtų su greta ta pačia kryptimi važiuojančia transporto priemonę, jis pažeistų Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, o būtent prieš <...> keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Nesutinkame su Jūsų nuomone, kad tikslinga leisti dviratininkui važiuoti eismo juostos viduriu. Manome, kad dėl ženklaus važiavimo greičio skirtumo taip važiuojantis dviratininkas tik kliudytų normaliam kitų transporto priemonių eismui. Be to, labai išaugtų tikimybė, kad pavėluotai pastebėjęs juostos viduriu važiuojantį dviratininką automobilio vairuotojas jį partrenktų. Kai dviratininkas važiuoja važiuojamosios dalies pakraščiu, jis ne tik mažiau trukdo kitų transporto priemonių eismui bet ir yra žymiai saugesnis.


2. Dėl 65. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 111 punkte numatytus atvejus. Važiuodamas kelkraščiu, dviračio vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems.

Situacija: yra dviračių takas, bet blogos kokybės. Dviratininkas važiuoja ne dviračių taku, o kelio kelkraščiu pagal 65. Įvykus eismo įvykiui, kaip traktuojama, ar dviratininkas pažeidėjas ? Ar jį galima bausti ?

Daug dviračių takų nutiesti fragmentiškai, iš niekur atsiranda, ir į niekur dingsta. Dviratininkas, atvažiuodamas iš toliau keliu, šalia tokio išdygusio „tako“ esančio už kelio sankasos, ar jei jis užstotas želdiniais, net nežino, kad jis šalia eina ir reikia išsukti į tokį taką. Arba tako atkarpa yra priešingoje kelio pusėje, nei pasirinkta kryptimi keliu judantis dviratininkas. Dažnai iš kelio nėra nuorodų dviratininkams į dviračių taką.

Didelė dalis takų mieste (pvz. dvirtakis į Nemenčinę), beveik visi užmiesčio pėsčiųjų-dviračių takai yra apgailėtinos būklės, sugadinta danga ir netinkami naudoti. Ypač sportiniams dviračiams su plentinėmis padangomis, kuriuose jie tiesiog būtų laužomi.

Pasitaiko kelyje pastatytas ženklas (nr. 309 "Dviračių eismas draudžiamas") kai šalia yra dviračių takas (atkarpa nuo Rainių į Telšius, už Šilutės link Klaipėdos kelias 141 ir kt.). Bet daugelyje vietų tokio ženklo nėra. Ar gali dviratininkas važiuoti keliu pagal 65 punktą, jei šalia yra dviračių takas, ir jis blogos kokybės, jo yra tik fragmentai, jis yra priešingoje kelio pusėje, kt. Kaip bus traktuojami autoįvykiai tokiame ruože ?

Ar policija žino ir patikrina, ar tas dviračių takas, ypač kokios nors ant šaligatvio ar gatvės pakraščio nubrėžtos linijos, yra įteisintos kaip dviračių takas ?


Atsakymas 2.
Nesutinkame su Jūsų nuomone, kad tuo atveju, kai bloga dviračio tako danga, tikslinga dviratininkams važiuoti kelkraščiu ar važiuojamosios dalies pakraščiu. Esant blogai kelio važiuojamosios dalies būklei juk nesiekiama, kad automobiliai važiuotų šaligatviais. Pritariame, kad reikia siekti, jog dviračių takų danga būtų tinkama dviračių eismui.

Kai važiuojamojoje dalyje yra įrengtas kelio ženklas 309 „Dviračių eismas draudžiamas", dviratininkai privalo vykdyti šio ženklo reikalavimus. Jei šalia kelio yra dviračių takas, dviratininkai privalo važiuoti dviračių taku, kaip numato Kelių eismo taisyklių 65 punktas.

Policija laikosi nuostatos, kad horizontaliu kelio ženklinimu Nr. 1.23 pažymėta juosta skirta dviračių eismui. Kelių ženklinimas turi būti suderintas su kompetentingu teritorinės policijos įstaigos pareigūnu.


3. Automobilio ir dviračio susikirtimas nereguliuojamame dviračių take

67. Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.

KET II.3. Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.

LV: kaip traktuojamos tokios situacijos ?

Dviračių-pėsčiųjų takas įrengtas ant dalies šaligatvio išilgai gatvės/kelio. Nuo gatvės jį skiria bordiūras, siaura žalios vejos juosta (kartais griovys), ir jis pažymėtas ir paženklintas išilgai ant dalies šaligatvio, arba kaip bendras pėsčiųjų dviračių takas. Taku važiuoja dviratininkas, takas kerta įvažiavimus/išvažiavimus iš kiemų ir greta esančių teritorijų. Į teritorijas ir iš jų išvažiuoja automobiliai, kirsdami dviračių taką ir dviratininko judėjimo kryptį.

Automobilis važiuoja pagal 107. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Ar tame tarpe ir dviračiams ?

108. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Ar tame tarpe ir dviračiams ?

Gaunasi prieštaravimas:
Pagal 67. Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.

Pagal 34. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

LV: jei tuo pačiu taku važiuoja dviratininkas, tarsi jis privalo visas auto praleisti, kurie kerta jo važiavimo kryptį ir kelią. Bet pagal 107 ir 108 vairuotojas privalo visu praleisti, tame tarpe ir dviratininkus ? O jei yra bendras pėsčiųjų-dviračių takas, tai vairuotojas parleidžia tik pėsčiuosius, bet nepraleidžia dviratininkų, ar kaip ?

3.2 Ta pati situacija, tik dviračių takas paženklintas ant gatvės važiuojamosios dalies, atskirtas balta ištisine juosta.

Kaip čia traktuojami automobilių, išvažiuojančių-įvažiuojančių į greta esančias teritorijas ir kertančių dviratininko judėjimo kryptį veiksmai ? Ar dviratininkas turi pirmumą važiuoti tiesiai, lyginant su sukimo manevrą atlikinėjančia auto ?


Atsakymas 3.
Manome, kad tuo atveju, kai važiuojamosios dalies pakraštyje yra pažymėta dviračių
eismui skirta juosta, ja važiuojantis dviratininkas turi pirmumo teisę kitų transporto priemonių
atžvilgiu tais pačiais atvejais, kaip ir keliu važiuojančio automobilio vairuotojas.

Kai dviračio takas yra pažymėtas šaligatvio pakraštyje, arba greta važiuojamosios dalies driekiasi pėsčiųjų ir dviratininkų takas, dviračių eismui skirta juosta važiuojantis dviratininkas turi tas pačias teises, kaip ir pėsčiasis.

Ši nuomonė grindžiama Jūsų pacituotu Kelio apibrėžimu. Manome, kad tuo atveju, kai dviračių takas, pėsčiųjų ir dviračių takas ar šaligatvis, kuriame numatyta juosta važiuoti dviračiais, yra nutolęs nuo važiuojamosios dalies, tai sankryžoje Kelio ženklai Nr. 203 „Duoti kelią", ir Nr. 204 „Stop" turi būti įrengti toliau nuo kertamosios važiuojamosios dalies, už dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako ar šaligatvio su dviračių eismui skirta juosta. Tokiu būdu prie sankryžos artėjančiuos transporto priemonės vairuotojas privalėtų praleisti dviračių eismui skirta juosta važiuojančius dviratininkus.

Kartu norime pažymėti, kad pėstiesiems ir dviratininkams dažnai taikomos skirtingos taisyklės. Jūsų minimas Kelių eismo taisyklių 34 str. numato vairuotojų pareigas tik pėstiesiems. Tarp Kelių eismo taisyklių 34 ir 67 straipsnių prieštaravimų neįžvelgiame, kadangi minėti straipsniai aptaria skirtingus atvejus.

Jūsų cituojamame Kelių eismo taisyklių 107 ir 108 str. dviračiai laikytini transporto priemonėmis ir jiems turi būti duodamas kelias.


4. Automobilis suka į dešinę ir nudaužia dviratininką arba sukelia avarinę situaciją, nekreipdamas dėmesio į dviratininką. Dviratininkas važiuoja ne dviračių taku, o kelkraščiu pagal 65. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 111 punkte numatytus atvejus.


Didžiausi susidūrimai tarp auto ir dviratininko, kai automobilis suka į dešinę ir nudaužia dviratininką, arba sukelia avarinę situaciją ir dažnai pabėga. Auto dažniausiai nesilaiko šių KET punktų dviratininko atžvilgiu.

107. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Ar tame tarpe ir dviračiams ???

108. Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Ar tame tarpe ir dviračiams ???

Kaip elgtis dviratininkui, kai auto nepraleidžia jo, važiuojančio dešine puse kelkraščiu ir sukelia pavojingą situaciją, kurios dėka dviratininkas griūna, susižaloja, sulaužo dviratį, tačiau išvengia susidūrimo su automobiliu. Automobilis dažniausiai nuvažiuoja net nestabdęs, o dviratininkui sužalojimai ir nuostoliai. Kur kreiptis, kaip reaguoti ?


Atsakymas 4.
Kelių eismo taisyklių 106 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš
persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo
Įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Tų pačių
taisyklių 108 punktas numato, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo
važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Darytina išvada, kad
sukdamas į dešinę automobilio vairuotojas privalo duoti kelią kelkraščiu važiuojančiam
dviratininkui. Jei vairuotojas to nedaro, tai jis pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Eismo įvykiu vadinamas įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu. judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apie eismo įvykį būtina pranešti policijai išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus, kai eismo dalyvių sutarimu pildoma eismo įvykio deklaracija (Kelių eismo taisyklių 231.4 ir 232 punktai).


5. Dviratininko sukimas į kairę ir apsisukimas sankryžoje
66. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms.

Kas yra intensyvus eismas ? kaip jį apibrėžti, kad dviratininkas žinotų, kada gali važiuoti kaip automobilis, ar kada nulipti ir persivesti.


Atsakymas 5.
Terminas „Intensyvus eismas" teisės aktuose nėra apibrėžtas. Tai reiškia, kad situacija
turi būti įvertinama atsižvelgiant į kitus, susijusius požymius.

Kelių eismo taisyklių 106 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse yra pateiktas pavojingos situacijos apibūdinimas. Pavojinga situacija susidaro tada, kai kiti eismo dalyviai priversti staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Dviratininkas turi važiuoti taip, kad tokia situacija nekiltų.


6. Dviratininko lenkimas ir apvažiavimas toje pačioje eismo juostoje.
Tipinė avarinė situacija, kai automobilis dviratininką ne aplenkia (pagal KET Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą), o apvažiuoja toje pačioje eismo juostoje, dažnai prispausdamas prie kelkraščio, nesilaikydamas šalia saugaus atstumo ir taip sukeldamas avarines situacijas. Ypač pavojinga, kai prispaudžia kelkraštyje ar prie borto autobusai, troleibusai, mikroautobusai ar kitos didelės transporto priemonės. Ypač pavojinga, kai nesilaikydami saugaus atstumo “per milimetrą” apvažiuoja sunkvežimiai ar dideliu greičiu lekiantys automobiliai.

Ką daryti dviratininkui, kokie jo galimi veiksmai vairuotojo atžvilgiu ? kaip fiksuoti ir bausti kaltininkus ?

Atsakymas 6.
Jūsų aprašytą situaciją reglamentuoja Kelių eismo taisyklių 132 punktas. Jame rašoma,
kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo <...> palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų
saugus. Manome, kad yra pakankamas teisinis reglamentavimas, telieka tik laikytis Kelių eismo
taisyklių reikalavimų. Eismo dalyvių daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus fiksuoti ir taikyti
eismo dalyviams administracinio poveikio priemones yra policijos prerogatyva. Policija pagal galimybę tai ir daro. Kiti eismo dalyviai, tapę pažeidimo liudytojais gali apie tai parnešti kompetentingai policijos įstaigai.


7. Dėl KET 64 punkto įgyvendinimo.
Kaip policija užtikrina KET 64 punkto įgyvendinimą ? Kokių kontrolės ir kitų priemonių imtasi ? Koks tų priemonių efektyvumas ?

64. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus. Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Kitiems vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.

Atsakymas 7
Policija pagal galimybes kontroliuoja, kaip dviratininkai laikosi Kelių eismo taisyklių. Daug dėmesio skiriama švietėjiškai veiklai bei prevencijai. Manome, kad administracinių poveikio priemonių taikymas yra kraštutinė priemonė, todėl administracinė atsakomybė taikoma tik tada, kai išnaudotos kitos galimybės. Nežiūrint į tai per 2008 metus Lietuvoje nubausta beveik 4000 dviratininkų.


8. Žmogus iš transporto priemonės išlipa per kairę pusę ir sukelia pavojų.
Tipinė situacija. Kelkraštyje prisiparkavo automobilis, dviratininkas jį lenkia (apvažiuoja), o žmogus nepasižiūri ir prieš pat dviratininką atidaro dureles. Dviratininkas atsitrenkia, griūva, susižaloja. kaip vertinti situaciją, kas kaltas, kur ieškoti teisybės.

Atsakymas 8
Kelių eismo taisyklių 153 punkte rašoma, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams. Tai reiškia, kad automobilio vairuotojas ar keleivis, prieš atidarydamas dureles turi įsitikinti, kad tai bus saugu.

Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui išdėstytos Kelių eismo taisyklių XXX skyriuje bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str.


9. Nuostolių ir žalos sveikatai kompensacija.
Kur dviratininkui kreiptis dėl kompensacijos ir nuostolių atlyginimo, jei eismo įvykio metu jis susižalojo ir nukentėjo jo transporto priemonė (dviratis), kitas turtas. Ką daryti, jei avarinę situaciją sukėlusi transporto priemonė nuvažiavo (pabėgo) iš įvykio vietos (o paskui sako, kad išvis nieko nematė, nežino). Arba kai nėra liudininkų.


Atsakymas 9.
Žalos atlyginimo nukentėjusysis eismo įvykio metu gali reikalauti iš kaltininko transporto priemonės civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės. Jei kaltininko transporto
priemonė nėra apdrausta, ir kaltininkas geranoriškai neatlygina padarytos žalos, Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikia kreiptis į apylinkės teismą pagal
kaltininko gyvenamąją vietą.

Jei vienas iš eismo dalyvių pasišalina iš eismo įvykio vietos, kitas eismo dalyvis privalo apie tai nedelsiant pranešti policijai ir toliau vykdyti eismo dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui.


10. Dviratininko veiksmai lenkiant automobilius iš dešinės.
Tipinė situacija. Gatvėse piko metu kamščiai ir automobiliai stovi juose. Dviratininkas juda dešiniu kelkraščiu pagal KET. Jis važiuoja greičiau už visas stovinčias transporto priemones. Ar čia viskas gerai ? Ką daryti, jei žmogus staiga prieš dviratininką atidaro automobilio dureles dešinėje pusėje ir jį partrenkia, sužaloja ?


Atsakymas 10.
Kelkraščiu dviratininkas gali važiuoti Kelių eismo taisyklėse numatytais atvejais. Dėl transporto priemonės durelių atidarymo pasisakyta atsakant į 8 klausimą.


11. Dviratininkas žiede važiuoja kaip automobilis. Ar teisingai elgiasi ?

Atsakymas 11.
Važiuodamas žiedu dviratininkas turi laikytis žiedinėse sankryžose galiojančių taisyklių. Kai eismas intensyvus, dviratininkas turi laikytis Kelių eismo taisyklių 66 punkto reikalavimų, t. y. nesudaryti kliūties kitoms transporto priemonėms.


12. Posūkių rodymas
Dviratininkas sukdamas viena ranka rodo posūkį ir prieštarauja KET 71.3. važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo. Gaunasi, kad KET šioje vietoje nelogiškas, nes niekaip neapibrėžia, kaip dviratininkas rodo posūkį. LV: manau, kad posūkio rodymas ranka dviratininkui turi būti privalomas, važiuojant gatvėse, ten kur galima važiuoti tiesiai arba sukti ir jis suka.


Atsakymas 12.
Posūkio signalo rodymas yra aptartas Kelių eismo taisyklių XI skyriuje. Posūkio
signalus Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais privalo rodyti visų transporto priemonių
vairuotojai, kartu ir dviratininkai. Nemanome, kad dviratininkai posūkius rodyti turėtų kitaip nei
likusių transporto priemonių vairuotojai.

Sutinkame su pastaba, kad Kelių eismo taisyklių 71.3 straipsnį reikėtų tikslinti numatant, jog tuo metu, kai rodo posūkį ranka dviratininkas, mopedo ar motociklo vairuotojas savo transporto priemonę gali vairuoti viena ranką. Patikslintos formuluotės punktas turėtų būti kitame Kelių eismo taisyklių skyriuje, kadangi jis taptų aktualus ne tik dviratininkams.


13. Bendri klausimai:

13.1. Kaip patruliuojantys policijos pareigūnai užtikrina dviratininkų saugumą ir KET laikymąsis dviratininkų atžvilgiu ?

13.1 Atsakymas:
Policija pagal galimybes kontroliuoja, kaip transporto priemonių vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių, taip pat ir dviratininkų atžvilgiu. Daug dėmesio skiriama švietėjiškai veiklai bei prevencijai. Manome, kad administracinių poveikio priemonių taikymas yra kraštutinė priemonė, todėl administracinė atsakomybė taikoma tik tada, kai išnaudotos kitos galimybės.


13.2. Jei sukelta avarinė situacija su grėsme dviratininko gyvybei ar saugumui dėl automobilio vairuotojo veiksmų (kartais tyčinių ir chuliganiškų), bet dviratininkas nenukrenta, nesusižaloja, nesugadintas dviratis ar jo turtas, policija labai nenoriai reaguoja į tokius įvykius, atsisako juos nagrinėti ir įspėti ar nubausti automobilio vairuotoją. LDB informuota apie daug konkrečių atvejų.

Kodėl policininkai nekreipia dėmesio į tokius atvejus ir kodėl nedrausmina pažeidėjų ? Toks nebaudžiamas chuliganizmas skatina tolimesnius pavojingus veiksmus dviratininkų atžvilgiu.

13.2 Atsakymas:
Policija privalo reaguoti į pranešimus apie padarytus teisės pažeidimus. Nesutinkame, kad policija nenagrinėja pranešimų apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai grėsmė kyla dviratininkui. Tačiau būtina pažymėti, kad yra labai sunku surinkti įrodymus, kad toks pažeidimas buvo padarytas. Teisės doktrina numato, kad visos abejonės vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir policijai negali nusižengti šiam reikalavimui. Kai nėra įvykio liudytojų ar kitokių įrodymų, o apkaltintas asmuo neigia padaręs pažeidimą, patraukti jį atsakomybėn nėra galimybės, todėl tikėtina, kad gali susidaryti įvaizdis, neva policija nieko nedaro. Apkaltinti pažeidimu asmenys, net tuo atveju, kai patraukti jų atsakomybėn nepakanka įrodymų, kviečiami į policijos įstaigą, su jais prevenciškai kalbamasi, dažnai jie oficialiai įspėjami.


13.3. LDB norėtų reguliariai susitikti ir aptarti eismo saugumo klausimus ir juos reguliuojančius teisės aktus, jų taikymą, keik tai susiję su dviratininkų dalyvavimu eisme ir eismo saugumo užtikrinimu.

13.3 Atsakymas:
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba saugaus eismo užtikrinimo klausimais yra pasirengusi bendradarbiauti su visomis įstaigomis ir organizacijomis.


13.4. Ar Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos vadovai gali paruošti bendrus situacijų išaiškinimus ir vertinimus visiems savo tarnybos ir kitų policijos tarnybų padaliniams, kontroliuojantiems eismo saugumą ir, skiriantiems administracinę ar kitą atsakomybę už KET pažeidimus.

13.4 Atsakymas:
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnai mokymų metu analizuoja
įvairias situacijas ir jų vertinimus. Manome, kad eismą kontroliuojantis šalies policijos įstaigų
pareigūnai yra pakankamai kompetentingi, išmano teisės aktų reikalavimus ir moka juos taikyti.

Teisės aktų taikymo praktiką formuoja apylinkių, apygardų administraciniai teismai bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pastarojo suformuota praktika yra privaloma analogiškose situacijose. Šalies įstaigų policijos pareigūnai reguliariai supažindinami su minėto teismo suformuota teisės aktų taikymo praktika. Manome, kad to pakanka ir nėra poreikio papildomai rengti papildomus situacijų aiškinimus.


13.5. Ar policijos atstovai gali sudalyvauti reiduose, kartu su LDB atstovais pravažiuodami dviračiais įvairius maršrutus miestuose ir užmiesčiuose ir įvertindami eismo saugumo situaciją ir KET atitikimą realybei ? Kada ir kaip galime tai atlikti dar 2009 m. ?

13.5 Atsakymas:
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūnai nuolat stebi susidariusią situaciją bei vertina eismo sąlygas miesto gatvėse ir užmiesčio keliuose. Esame įsitikinę, kad pareigūnų kompetencija pakankama, kad jie galėtų kokybiškai atlikti minėtą darbą savarankiškai. Manome, kad užtikrinti, jog eismo dalyviai laikytųsi Kelių eismo taisyklių, reikia pastaruosius mokant auklėjant ar baudžiant, o ne pritaikant taisykles eismo dalyvių įpročiams, kurie dažnai būna netinkami.


13.6. Ar policijos atstovai gali pateikti statistiką su eismo įvykiais, į kuriuos pakliuvo dviratininkai ir išaiškinimu, kokie KET punktai buvo pažeisti, kuris eismo dalyvis pripažintas kaltu ir kokie sprendimai priimti. Už 2006, 2007 ir 2008 m.

13.6 Atsakymas:
Per 2006 metus įvyko 473 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo dviratininkai (343 iš jų įvyko dėl dviratininkų kaltės). Šių eismo įvykių metu 48 žmonės žuvo ir 503 buvo sužeisti Per 2007 metus įvyko 565 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo dviratininkai (385 iš jų įvyko dėl dviratininkų kaltės). Šių eismo įvykių metu 73 žmonės žuvo ir 560 buvo sužeisti. Per 2008 metus įvyko 406 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo dviratininkai (301 iš jų įvyko dėl dviratininkų kaltės). Šių eismo įvykių metu 36 žmonės žuvo ir 432 buvo sužeisti.


13.7. Kur turi kreiptis LDB atstovai dėl rezonansinių ar išskirtinių eismo įvykių, į kuriuos pakliuvo dviratininkai. kaip sužinoti šitų įvykių ištyrimą ir priimtus sprendimus ?

13.7 Atsakymas:
Pateikti duomenis apie konkrečius priimtus sprendimus administracinėse ar
baudžiamosiose bylose tretiesiems asmenims draudžia teisės aktų reikalavimai. Su šiais
duomenimis gali susipažinti tik proceso dalyviai Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso ar Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.


13.8. Ar gali Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba nurodyti savo padalinių vadovams miestuose bendrauti su įgaliotais LDB atstovais dėl dviratininkų saugumo ir eismo saugumo situacijos aptarimo ir gerinimo vietose ?

13.8 Atsakymas:
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba pasisako už tai, kad saugaus eismo
užtikrinimo klausiniais teritoriniu policijos Įstaigų pareigūnai bendradarbiautų su visomis tuo
suinteresuotomis organizacijomis.


Klausimus parengė parengė Lietuvos dviratininkų bendrija (LDB)

Atsakymai: Viršininko pavaduotojas Aleksandras Samulevičius

Vaidas Giršvildas, tel. (8 5) 271 9435 el. p. vaidas.girsvildas@policija.lt


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2011 Vas 15 12:34 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2011 Sau 21 15:56
Pranešimai: 8
<
<
2. Dėl 65. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 111 punkte numatytus atvejus. Važiuodamas kelkraščiu, dviračio vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems.

Situacija: yra dviračių takas, bet blogos kokybės. Dviratininkas važiuoja ne dviračių taku, o kelio kelkraščiu pagal 65. Įvykus eismo įvykiui, kaip traktuojama, ar dviratininkas pažeidėjas ? Ar jį galima bausti ?

Daug dviračių takų nutiesti fragmentiškai, iš niekur atsiranda, ir į niekur dingsta. Dviratininkas, atvažiuodamas iš toliau keliu, šalia tokio išdygusio „tako“ esančio už kelio sankasos, ar jei jis užstotas želdiniais, net nežino, kad jis šalia eina ir reikia išsukti į tokį taką. Arba tako atkarpa yra priešingoje kelio pusėje, nei pasirinkta kryptimi keliu judantis dviratininkas. Dažnai iš kelio nėra nuorodų dviratininkams į dviračių taką.

Didelė dalis takų mieste (pvz. dvirtakis į Nemenčinę), beveik visi užmiesčio pėsčiųjų-dviračių takai yra apgailėtinos būklės, sugadinta danga ir netinkami naudoti. Ypač sportiniams dviračiams su plentinėmis padangomis, kuriuose jie tiesiog būtų laužomi.

Pasitaiko kelyje pastatytas ženklas (nr. 309 "Dviračių eismas draudžiamas") kai šalia yra dviračių takas (atkarpa nuo Rainių į Telšius, už Šilutės link Klaipėdos kelias 141 ir kt.). Bet daugelyje vietų tokio ženklo nėra. Ar gali dviratininkas važiuoti keliu pagal 65 punktą, jei šalia yra dviračių takas, ir jis blogos kokybės, jo yra tik fragmentai, jis yra priešingoje kelio pusėje, kt. Kaip bus traktuojami autoįvykiai tokiame ruože ?

Atsakymas 2.
Nesutinkame su Jūsų nuomone, kad tuo atveju, kai bloga dviračio tako danga, tikslinga dviratininkams važiuoti kelkraščiu ar važiuojamosios dalies pakraščiu. Esant blogai kelio važiuojamosios dalies būklei juk nesiekiama, kad automobiliai važiuotų šaligatviais. Pritariame, kad reikia siekti, jog dviračių takų danga būtų tinkama dviračių eismui.
<
<

Manau, kad pareigūno atsakymas į 2 klausimą yra iš esmės niekinis. Klausimas platus, o atsakoma vienu sakiniu. Sulyginamas automobilis važiuojantis šaligatviu ir dviratis važiuojantis keliu. Kažkoks kvailas palyginimas, visų pirma dviračio ir automobilio pavojingumo laipsnis kitiems eismo dalyviams yra visiškai skirtingas. Manau reikia skirti kokia žala gali padaryti automobilis važiuodamas šaligatviu ir ką gali padaryti dviratis kitiems eismo dalyviams važiuodamas keliu.
Pareigūnas šiuo atveju iš esmės žiūri tik vieną taisyklių nuostata ir viskas, o supratimo, apgalvojimo nėra. Minimas tik kažkoks lozungas, kad reikia siekti kokybės. Tai yra tas pats kas siekti komunizmo.
Privalomo tako nuostata iš KET reikia iš viso naikinti, o ne teikti savo poziciją dėl tako kokybės. Tako kokybė yra subjektyvus ir su laiku besikeičiantis dalykas ir tai tik sukelia bereikalingus ginčus. Nemanau, kad kada nors visi takai bus kokybiški. Ši privaloma nuostata paprasčiausias dviratininko varžymas ir automobilio vairuotojo atsakomybės vengimas nuo neapdairumo, neatsakingumo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007
[ Time : 0.105s | 15 Queries | GZIP : Off ]