Lietuvos dviratininkų bendrija

Forumas
Dabar yra 2017 Spa 22 04:40

Visos datos yra UTC + 2 valandos




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 18 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 2011 Bal 15 22:21 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2010 Gru 09 00:08
Pranešimai: 153
Didėja Lietuvos dviratininkų rūpestis savo saugumu

"Verslo žinios"
http://vz.lt/straipsnis/2011/04/14/Dide ... o_saugumu#

2011.04.14 10:39


2011 m. balandžio 14 d., Vilnius.
Prasidedantis dviračių sezonas skatina atkreipti dėmesį į važinėjančiųjų šia transporto priemone saugumą. Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas ir Plento maratonų taurės organizatorius Linas Vainius prognozuoja, kad situacija keliuose šį sezoną bus geresnė, nors spręstinų problemų dar yra. Tai patvirtina pernai Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) ir draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas, atskleidęs, kad jokių saugumo priemonių važiuodami nenaudoja beveik ketvirtadalis jaunų dviratininkų.
L. Vainius šį ketvirtadalį nesaugiai važinėjančių dviratininkų vertina kaip didelę pažangą, lyginant su ankstesne situacija: „Rūpinimasis savo saugumu važiuojant dviračiu jau nebėra išimtis, kaip tai buvo prieš keletą metų. Sugriežtėjusi eismo kontrolė ir intensyvi socialinė komunikacija skatina prieš sėdant ant dviračio pagalvoti, ar pakankamai pasirūpinta saugia kelione. Matomos tendencijos - labai teigiamos, tačiau jei norime, kad abejingų saugumui dviratininkų skaičius dar labiau sumažėtų, turėsime dėti daugiau pastangų."

Tyrimas, kurio metu apklausti 16-29 metų jaunuoliai, atskleidė, jog dviračiu važinėja net 57 proc. respondentų, o jokių saugumo priemonių nenaudoja daugiau nei 24 proc. Dažniausiai naudojami atšvaitai, juos turintys nurodė beveik 58 proc. apklaustų dviratininkų. Kitos priemonės - šalmai ir šviesą atspindinčios liemenės - nėra populiarios: jas naudojantys teigė atitinkamai 5,7 ir 8,2 proc. respondentų. Geriausiai saugumą užtikrinančiais L. Vainius laiko žibintus: „Tvarkingi žibintai kelis kartus efektyvesni nei atšvaitai. Jų naudojimas tamsiu paros metu dviratininką daro matomą iš daug didesnio atstumo ir taip sumažina riziką pakliūti į eismo nelaimę."

Komentuodamas tyrimo rezultatus, LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko atkreipia dėmesį ne vien į pačių dviratininkų naudojamas saugumo priemones, bet ir į aplinką. Tyrimas išryškino kritišką dviratininkų požiūrį į esamą dviračių infrastruktūrą. „Vien šalmas ar atšvaitai dviratininkų saugumo situacijos nepagerins, nes svarbi ir aplinka, kurioje gyvename. Reguliuojamas transporto eismas, tvarkingi dviračių takeliai, eismo dalyvių atidumas ir mandagumas yra saugaus važinėjimosi dviračiu pagrindas," - teigia Š. Frolenko.

Du trečdaliai važinėjančiųjų dviračiais teigė su didžiausiais sunkumais susiduriantys dėl dviračių takų nebuvimo (32,32 proc.) arba jų neišbaigtumo (33,57 proc.). Tuo tarpu, pasak „Seesam Lietuva" transporto rizikų draudimo grupės vadovo Andriaus Kauno, važinėjimas dviračių takais ir yra viena svarbiausių saugumo garantijų, kuri kol kas ne visiems prieinama. „Ten, kur nėra dviračių takų, patariama rinktis šaligatvius ir važiuoti jais nesukeliant pavojaus pėstiesiems - taip kur kas saugiau nei važinėti važiuojamąja kelio dalimi. Taip pat labai svarbu nevažiuoti per pėsčiųjų perėjas - perstumiant dviratį per kelią yra didesnė tikimybė, jog vairuotojas pastebės dviratininką laiku ir spės sustabdyti. Juk dviratininkai - vieni pažeidžiamiausių eismo dalyvių, kuriems kiekvienas eismo įvykis gali baigtis itin skausmingai."

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2010 m. eismo įvykiuose Lietuvoje žuvo 24, buvo sužeisti 346 dviratininkai. 2009-aisiais šie skaičiai siekė atitinkamai 34 ir 378, tuo tarpu prieš dešimtmetį žuvusiųjų buvo tris kartus, o sužeistųjų - beveik du kartus daugiau.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2012 Kov 08 16:16 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2010 Gru 05 23:23
Pranešimai: 166
Šilta žiema žudo dviratininkus
2012-03-07 07:20 Ilona Staškutė | „Lietuvos žinios“
http://www.alfa.lt/straipsnis/13972695/Silta.ziema.zudo.dviratininkus=2012-03-07_07-20/

Kaip niekad daug lietuvių susigundė švelnios ir trumpos žiemos suteikta galimybe nepadėti savo dviračių į sandėliukus ir tęsti pasivažinėjimus šaltuoju metų laiku. Tačiau daugybės entuziastų keliones nutraukė tragiškos nelaimės.
Per šią trumpą žiemą avarijose žuvo net septyni dviratininkai, o sužeistųjų skaičius priartėjo prie trisdešimties, nors pastaraisiais metais nukentėjusiesiems suskaičiuoti pakakdavo rankų pirštų.

Visą žiemą miestų ir užmiesčio keliuose buvo matyti gerokai daugiau dviratininkų nei anksčiau. Tačiau automobilininkams nepavyko priprasti prie snieguotuose keliuose dažnokai pasitaikančių dviračių. Sveiką gyvenimo būdą propaguojantys entuziastai bene kasdien nukentėdavo nuo neatidžių automobilių vairuotojų. Lietuvius automobilių vairuotojus vis dar stebina dviračiais žiemą į gatves išriedantys gyventojai.

Daugiau dviračių - daugiau nelaimių
Avarijos pylėsi ir dieną, ir naktį. Šią žiemą (2011-ųjų gruodį ir 2012 sausį bei vasarį) įvyko 32 susidūrimai su dviratininkais, 17 iš jų - naktį. Per nelaimes žuvo septyni dviračiais važiavę žmonės, iš jų keturi - tamsiu paros metu, ir buvo sužeisti 28, iš jų 14 tamsoje.

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Serapinas apgailestavo, kad avarijų protrūkį tenka teisinti gerais orais, bet patvirtino, jog šįmet daugiau dviratininkų išvažiavo į gatves, todėl daugiau jų pateko ir po automobilių ratais.

Problemą dar paaštrino atsainus kelininkų požiūris valant kelkraščius ir dviračių takus.

Užsienio šalyse dviračiais naudotis visus metus įprasta. Galėtume sakyti, kad olandams ar prancūzams paprasta važinėtis dviračiais ir žiemą, nes šiose šalyse pasninga tik retkarčiais, o sniegas bemat ištirpsta.

Tačiau būriai dviratininkų nestebina ne tik šiltesnių Europos valstybių gyventojų, bet ir skandinavų. Suomijoje dviratis - dažniausiai naudojama transporto priemonė, ypač populiari tarp mažesnių miestelių gyventojų. Didelėje, bet retai apgyvendintoje valstybės teritorijoje išsibarstę daugybė mažų miestelių, kuriuose gyvena po 20-40 tūkst. gyventojų. Nuo vieno iki kito tokių gyvenviečių krašto - vos apie penketą kilometrų, todėl dauguma automobilius išjudina tik ilgesnėms kelionėms, o į darbą ar mokyklą mina dviračiu net ir spaudžiant nemažam šaltukui.

Automobilio nereikia

Nuolat žiemą dviračiu važinėjantis Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) tarybos narys Eduardas Kriščiūnas teigė, kad ir mūsų šalyje tarp eismo dalyvių vis daugiau randasi dviratininkų. Jo manymu, žmonių įpročiai po truputį keičiasi, nes vis daugiau lietuvių pamato arba paskaito, kaip yra užsienyje, ir patys pamėginę įsitikina, kad dviračiu mieste važinėti patogiau nei automobiliu.

„Žmonės jau atsikando automobilių, jie jau nebėra būtini statusui pabrėžti. Didesniame mieste automobiliais nėra patogu naudotis, susidaro spūstys, o dar pridėjus stovėjimo vietos paiešką kelionė užtrunka ilgiau, nei važiuojant kitomis transporto priemonėmis“, - aiškino pašnekovas. Pasak jo, žiemą dviračiu važinėti nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš šalies. Šaltis netrukdo tol, kol termometro stulpelis yra aukščiau nei -15 laipsnių, o žieminės padangos palaiko gerą transporto priemonės ratų sukibimą su kelio danga.

E.Kriščiūnas apgailestavo, kad šią žiemą vėl pasipylė eismo nelaimių, pasiglemžusių dviratininkų gyvybių, bet jis akcentavo, kad daugiausia susidūrimų su dviratininkais įvyksta užmiestyje, kur dviračių takų dažniausiai išvis nėra.

Už miesto dviračiu keliaujantys žmonės priversti spaustis kuo arčiau apsnigto, apledėjusio kelkraščio, o pro juos dideliu greičiu lekiantys automobiliai ir krovininės transporto priemonės iš po ratų taško su purvu susimaišiusią druskuoto sniego košę. „Jei būtų valomi dviračių takai, žiemą jais naudotis galėtų dar daugiau žmonių ir visiems būtų saugiau. Deja, matyt, nėra už ką nei jų barstyti, nei valyti“, - sakė E.Kriščiūnas.

Takams pinigų nelieka
Pašnekovas pabrėžė, kad jį ypač šiurpina valdininkų neišmanymas, kokios svarbios dviratininkų saugumui užtikrinti yra inžinerinės priemonės. „Nuo jų ir reikėtų pradėti. Vaikus skatinti važiuoti į mokyklas dviračiais esama infrastruktūra yra tas pat, kaip raginimas pasimaudyti ryklių pilnoje jūroje“, - lygino pašnekovas.

Jis stebėjosi, kad valdininkai turi laiko ir noro organizuoti įvairias akcijas, raginančias daugiau naudotis dviračiais, bet negali rasti lėšų dviračių takams įrengti, nors juos nutiesti kainuoja nepalyginamai pigiau nei automobilių kelius. E.Kriščiūno teigimu, sostinėje užtektų panaudoti pusmečiui viešajam transportui skiriamo biudžeto, kad dviračių takai būtų pagerinti taip, jog dviratininkų padaugėtų 10 kartų. „Problema ne tokia jau didelė, kaip mėginama parodyti“, - aiškino jis.

Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas Gražvydas Jakubauskas patvirtino, kad dviračių takų turėtų daugėti atsižvelgiant į tai, kiek žmonių dviratį naudoja ne tik pramogai, bet ir kaip kasdienę transporto priemonę. Pats visus metus dviračiu važinėjantis pašnekovas tokių minčių išgirsta ir bendraudamas su draugais, ir iš ekspertų, be to, ir pats šią žiemą gatvėse pastebėjo kaip niekad daug dviratininkų. „Prieš septynerius metus žiemą iš ryto važiuodamas paupiu į darbą palikdavau vėžes sniege, o vakare grįždamas tik jas ir rasdavau“, - prisiminė pašnekovas. Šiuo metu iš keliams tiesti ir prižiūrėti skirto biudžeto baigiami sutvarkyti keturi trumpi dviračių takų ruožai, dar keturis planuojama įrengti šįmet. Visi jie driekiasi užmiestyje, o mieste dviračių takų įrengimas - pačių savivaldybių reikalas, bet netrukus vienoje savivaldybėje biudžeto lėšomis turėtų būti nutiestas pavyzdinis dviračių takas.

Nenori šalmų

Tačiau dėl avarijų proveržio G.Jakubauskas nebuvo linkęs kaltinti vien prastos infrastruktūros.

Ir dviratį, ir automobilį vairuojantis vyras neslėpė, kad neretai patys dviratininkai prisišaukia nelaimę. Jei dviračių takas nenuvalytas, dažnas dviračiu mina gatve, o jei kelkraštis apsnigtas, nesibodi keliauti ir važiuojamosios kelio dalies viduriu, naktimis nenaudodami nei šviesų, nei atšvaitų. „Tikrai tenka matyti tamsiu paros metu dviračiais važiuojančių žmonių, kurie neturi nei šalmų, nei liemenių, nei atšvaitų. Dviratininkų kultūra nesiskiria nuo bendros vairuotojų kultūros“, - tvirtino jis.

Neseniai kilo diskusijų, galbūt vertėtų Lietuvoje įvesti reikalavimą dėl privalomo šalmų, šviesą atspindinčių liemenių ir šviesų dienos metu naudojimo. Šiuo metu šalmus dėvėti privaloma tik nepilnamečiams dviratininkams, kaip ir keliose kitose Europos valstybėse, o vienintelės šalys pasaulyje, kur šalmus privalo dėvėti bet kokio amžiaus dviratininkai, yra Australija ir Naujoji Zelandija.

E.Kriščiūnas LDB vardu kategoriškai pasisakė prieš tokią prievolę. Jo manymu, Lietuvoje, kur kasdienio dviračių naudojimo kultūra dar tik pradeda formuotis, reikalavimas privalomai naudoti apsaugos priemones tik atgrasytų daugelį žmonių nuo važinėjimo šia transporto priemone. „Jos nepadeda išspręsti problemos. Jei užvažiuos automobilis, šalmas nepadės. Tik maždaug 5 proc. nelaimių atvejų šalmas apsaugotų dviratininką. Automobilių vairuotojams jis pagelbėtų dažniau, tai gal tegu jie visi būtinai dėvi šalmus?“ - ironizavo pašnekovas.

Prievolė atgrasytų

Pareigūnai palaiko priešingą nuomonę. „Kaip policija, mes keliame rankas už visas priemones eismo saugumui gerinti. Ir liemenės, ir šalmai kainuoja, bet saugumas neturi kainos. Net jei taip pavyktų išgelbėti vieną gyvybę, jau būtų gerai“, - tvirtino A.Serapinas. Šiuo metu dviratininkams tokios saugumo priemonės oficialiai rekomenduojamos, bet jos nėra privalomos.

G.Jakubauskas pripažino, kad dėl šalmų ir kitų saugumo priemonių naudojimo prievolės galima ginčytis, bet pabrėžė, kad pats važinėja tik su šalmu, liemene ir įjungtomis šviesomis. „Jei žmogus važinėja tik dviračių takais arba trumpus atstumus, arba kalbame apie močiutę atokiame kaime, tokius žmones ši prievolė atbaidytų nuo dviračių. Sparčiai daugėjant dviračių, brangstant kelionėms automobiliu, svarbu suformuoti saugaus važiavimo įpročius, o ar verta juos versti prievole, atsakyti padėtų moksliniai tyrimai“, - svarstė pašnekovas.

Mokslininkai iki šiol nesutaria, ar šalmai dviratininkams duotų naudos, ar padarytų žalos. Šia tema atlikta daugybė tyrimų ir kol kas daugiau mokslininkų argumentų krypsta į šalmų priešininkų pusę. Dviratininkų gausa garsėjančioje Olandijoje šalmus naudoja mažiau nei 1 proc. dviratininkų, bet susidūrimų su dviračiais skaičius - vienas mažiausių Europoje. Olandijos eismo saugumo taryba atliko tyrimą, kaip dviratininkai priimtų paliepimą būtinai dėvėti šalmus, ir net 60 proc. žmonių atsakė, kad tuomet dviračiu važinėtų rečiau. Dėl tokio gyventojų pasirinkimo specialistai įžvelgia daugiau potencialių problemų - ir taip nedaug sportuojantys šiuolaikiniai žmonės judėtų dar mažiau, imtų sirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, o vietoj dviračių pasirinkę automobilius gerokai padidintų oro užterštumą. Skeptikų mintims pritariantis E.Kriščiūnas taip pat piešė niūrų paveikslą. „Atgrasius žmones nuo dviračių jie sės į automobilius ir taip užmuš daugiau pėsčiųjų. Daugiau žmonių mirs nuo lėtinių ligų, susirgs depresija, nusižudys. Reikia įskaičiuoti visos visuomenės sveikatą“, - dėstė jis. - Tai yra tariamos saugumo priemonės. Galima apskritai uždrausti dviračius, tada ir problemos nebeliktų.“

Laukiama pavyzdinės trasos

Susisiekimo ministerija kvietė savivaldybes dalyvauti geriausios kasdieniam susisiekimui skirtos dviračių trasos konkurse. „Svarbiausia šio projekto idėja - geriausiai pasirengusioje savivaldybėje sukurti patogiai ir saugiai įrengtą dviračių trasą, kuri taptų pavyzdžiu kitiems miestams plėtojant kasdienį žmonių susisiekimą vykstant į darbą, mokymo įstaigas, kitais asmeniniais reikalais“, - teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Trasų projektai buvo priimami iki kovo 1 dienos. G.Jakubauskas patvirtino, kad susidomėjimas konkursu buvo nemažas ir vien paskutinę paraiškų priėmimo dieną jas pateikė keturios savivaldybės. „Trasa privalėjo atitikti keletą reikalavimų - ji turėjo būtinai būti mieste, integruota į bendrą miesto transporto tinklą ir skirta pirmiausia susisiekimui, o ne poilsiui ar turizmui - tokia, kad tiktų važiuoti į mokyklą, darbą ar parduotuvę“, - aiškino jis. Konkurso vokus ketinama plėšti jau šią savaitę ir įvertinus projektus bus paskelbtas nugalėtojas.

Eismo nelaimėse nukentėjusių dviratininkų skaičiaus kitimas (linijinis grafikas)

Laikotarpis Susidurta su dviračiu Žuvo Sužeista
2011/2012 žiema 32 7 28
2010/2011 žiema 7 1 6
2009/2010 žiema 19 9 10
2008/2009 žiema 20 3 20
2007/2008 žiema 55 9 49

Sudaryta pagal LKPT duomenis


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2014 Lie 11 18:42 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2014 Lie 11 17:52
Pranešimai: 1
http://www.15min.lt/naujiena/gazas/gatv ... 221-411734.

Galima pasakyti tik tiek kad dviračių vairuotojai visiškai nenori paklusti KET, nors mano galva ten dviratininkams yra skirta mažiausiai dėmesio ir laikytis tokiu elementarių taisyklių yra paprasta. Bet niekam tai neidomu ir vistiem nusišvilpt. Aišku galima pritart kad dviračių takų yra gan mažai bet net ir ten kur yra dviratininkai važiuos kur nori tik ne jiems skirtu takų. Išeitis yra visada bet esmė tame kad niekam tai neidomu.

_________________
Sportiniai šokiai


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2016 Bir 30 15:50 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2010 Gru 05 23:23
Pranešimai: 166
Sveiki,

Straipsnis ir komentarai, kaip zmones pyksta ant Pumpucio, ant neprotingai irengtu kelio zenklu.
http://www.delfi.lt/auto/patarimai/trag ... d=71692740

Vienos tragiskos avarijos Kaune atgarsiai ir vertinimai, dėl zenklu, saugumo saleliu ir ju isdestymo, matomumo ir saugumo pabloginimo po "saugaus eismo priemonių irengimo".

Gal reikia kelti klausima Susisiekimo ministerijos Dviraciu komisijoje. Nes lygiai taip pat blogai matosi dviratininkai del tose salelese vaizda uzstojanciu zenklu, tiems kur suka į kairę ir kerta važiuojamą juostą ir dviratininko judėjimo kruptį. Pacios saleles daznai naudingos kertant placias gatves.

Nes čia LAKD ir Susisiekimo ministerijos kompetencija. Jų parengta ženklų ir salelių įrengimo tvarka ir normatyviniai aktai, pagal kuriuos viskas daroma. Taip pat jų pavaldumo keliai, kur savivaldybės neturi balso.

Eismo saugumo ziediai ir vaziuojamos dalies susiaurinimas jose - realus pavojus dviratininkams. Mane su dviračiu kelis kartus vos nesutraiške tuose madinguose eismo saugumo "žiedeliuose". Važiavau keliu, nes kitur nėra kur. Važiuojama juosta ties jais labai susiaurėja. Auto tradiciškai spaudžiasi greta toje pačioje juostoje beveik ant manęs, o dėtis nėra kur dėl siaurumo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2016 Lie 01 16:44 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2014 Bal 21 16:09
Pranešimai: 6
Linas rašė:

Eismo saugumo ziediai ir vaziuojamos dalies susiaurinimas jose - realus pavojus dviratininkams. Mane su dviračiu kelis kartus vos nesutraiške tuose madinguose eismo saugumo "žiedeliuose". Važiavau keliu, nes kitur nėra kur. Važiuojama juosta ties jais labai susiaurėja. Auto tradiciškai spaudžiasi greta toje pačioje juostoje beveik ant manęs, o dėtis nėra kur dėl siaurumo.


Žiedai įrengiami pagal reikalavimus ir, jei juostų pločiai būtų kitokie, jie neveikų. Problema čia ne kažkoks siaurumas ar madingumas, o tai, kad įrengiant žiedą nebuvo sudaryta galimybė ten saugiai važiuoti dviračiu. Kopijuodami žiedinę sankryžą, automobilinę dalį nukopijavo ir įrengė, o dviratinę dalį pamiršo, nes o kam.

Aš ten, kur nėra vietos manęs aplenkti, važiuoju viduriu juostos.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2016 Lie 06 17:17 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2010 Gru 08 21:26
Pranešimai: 141
Na, šioje konkrečioje vietoje saugumo salelė įtakos eismo įvykiui tikrai neturėjo, nes atlekiančio motociklininko apvažiavimo ženklai tikrai neužstojo.
Žiedų įrengimo taisyklėse yra numatyta kaip turi atrodyti ir būti įrengti dviračių takai, tačiau dar nesu matęs, kad jie kur nors būtų realizuoti Lietuvoje. Čia tos rekomendacijos: https://www.e-tar.lt/rs/legalact/TAR.5F ... t/ISO_PDF/
O gerai įrengtu žiedu aš ir dabar drąsiau važiuoju nei nereguliuojama sankryža. Prieš kelis metus būčiau su šiuo savo teiginiu nesutikęs, nes žiedais įsivaizdavau esant tas kelių eismo juostų nesąmones, kurios yra miestuose nuo 1960-ųjų metų. Pvz. Olandų, Pedagoginio „žiedai“ Vilniuje. Ten tikrai ne žiedai, o nesąmonės ;)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2016 Lie 15 18:11 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2010 Gru 08 21:26
Pranešimai: 141
Reikia pasitarti dėl LDB reakcijos. Darius Mileška pasidalino straipsniu apie Velomaratoną.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/fit/velomaratonas/d ... d=71806388

Aš matau akivaizdų nesuvokimą ir, baisiausia, MELĄ apie šalmų naudą:
Cituoti:
Šalmas ekspertų vienareikšmiškai yra pripažįstamas kaip viena efektyviausių priemonių apsisaugoti kelyje, o atlikti tyrimai rodo, kad visuotinis šios apsaugos priemonės naudojimas padėtų 50 proc. sumažinti dviratininkų žūčių eismo įvykiuose skaičių“, – teigė V. Grašys.


Siūlau, kad LDB padarytų pareiškimą ir paskatintų sąmoningus dviratininkus nedalyvauti Velomaratone bei nesidrausti Ergo.
Juk tai šių dviejų kompanijų reklaminė akcija, o ne policijos iniciatyva.
Policija, žinoma, turėtų elgtis atsakingiau ir galvoti ką remia, tačiau jų atžvilgiu nelabai ką padarysi – jiems ir taip viskas dzin.
Video medžiagoje matomas „mokslinis“ eksperimentas su „šalmeliu ir kiaušiniu“, žinoma, vertas atskiros palatos jo sumanytojams.

Ką manote?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: 2016 Lie 18 12:49 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2011 Vas 28 11:18
Pranešimai: 20
Vel policija puola dviratininkus prisidenge rupesciu del ju saugumo :) Is tiesu tai kompleksines policijos ir valdininku akcijos kuriomis siekiama sumazinti didejanti dviratininku skaiciu salyje. Jis jiems (vairuojantiems tik automobili) yra tik kliutis ju kelyje. Visiskas egoizmas norint "prasivalyti" sau kelia. Jei is tiesu butu siekiama dviratininku saugumo akcijos butu kitokio pobudzio. Jos butu nukreipiamos pries pavojingai vairuojanti automobilio vairuotoja dviratininko atzvilgiu. Niekur nesu girdejes didesnes nesamones kad dviratininkas savo poelgiais gali buti pavojingesnis kelyje kitiems nei autobeprotis! (Prisiminkime tragiskus Nicos ivykius). Kada gi po galais tie egovelofobiniai valdziazmogiai pasiduos ir baigs kova pries zmogu islipusi is automobilio ir pasirinkusi pozityvesni ir ekologiskesni judejimo buda? Jau senai isssivysciusiose salyse prioritetai deliojami is kitos poses nei pas mus ir Baltarusijoje ar Rusijoje. Kazkodel cia zmogus sedintis geldoje dievas pries pestiji ar dviratininka. Geda ir liudna del tokio formuojamo valdziazmogiu poziurio.
Siulau palaikyti Edo ideja.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 18 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2

Visos datos yra UTC + 2 valandos


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007
[ Time : 0.082s | 15 Queries | GZIP : Off ]