Įvairūs veikėjai kartais siūlo viešojo transporto eismui mieste skirtas A juostas kaip sprendimą dviratininkų saugesniam važiavimui miestuose. Šita diskusija vėl kartojasi
svarstant H. Manto gatvės Klaipėdoje situaciją, kai ant siaurų šaligatvių įrengti dviračių takai sukėlė spaudoje šurmulį dėl neva "dviračių ir pėsčiųjų supriešinimo". Nežinia, kiek to supriešinimo, o kiek spaudos "antis" ir pučiamas burbulas.
Vienas iš siūlymų - įrengti A juostas ir uždraudus dviratininkams važinėti dvirtakiais ant šaligatvių, nukelti juos į gatvę su viešuoju transportu, paskatino mano mintis apie A juostų naudą ir tinkamumą dviratininkams. Kur mitai, o kur realybė. Kokia jūsų nuomonė ?
Mano nuomonė:
Kam išvis reikalinga A juosta dviratininkui ? Ji patogi ir naudinga tik viešajam transportui važiuoti greičiau už bendrą transproto srautą ir laikytis grafiko, mažiau stringant transporto kamščiuose. A juosta ar mišrus transporto srautas kai greitis neribojamas - dviratininkui jokio skirtumo, nes reikia važiuoti gatvėje su mašinomis. Dėl didelių gabaritų bet koks transportas - autobusas, mikroautobusas, troleibusas ar sunkvežimis daug pavojingesnis dviratininkui, nesvarbu kurioje juostoje. Nežinau jokių duomenų, pagrindžiančių, kad dviratininkai daugiau naudotųsi esamomis A juostomis ir jas vertintų labiau už dviračių takus ar važiavimą bendrame sraute su automobiliais. A juostų buvimas kituose miestuose (Kaunas, Vilnius) nerodo jokio dviratininkų dažnesnio važinėjimo tose juostose (mano asmeniniai ilgalaikiai stebėjimai).
A juostos mano nuomone niekuo nėra geresnės už paprasčiausią važiavimą bendrame sraute su automobiliais ir nėra joks sprendimas skatinti žmones dažniau važiuoti dviračiu. Žmonės gatvėje nevažiuoja todėl, kad bijo susidūrimo pavojaus ir pasekmių su daug greitesniais ir sunkesniais automobiliais, jiems nesvarbu ar tai lengvieji automobiliai, ar A juostoje autobusai, troleibusai ir mikroautobusai. Todėl gatvės vengiantiems dviratininkams (tokių labai daug Lietuvoje)A juostos nėra joks sprendimas.
Iš asmeninės ir pažįstamų žmonių patirties su A juostomis. Kauno centre, kur jų yra, A juostose pilna transporto (mikruškės, autobusai, troleibusai, taxi), kaip ir gretimoje neA eismo juostoje. Man VISIŠKAI nėra jokio skirtumo, A ar B,C,D.... juosta, jei aš ten minu kartu su automobiliais. Autobusai, troleibusai, mikruškės Kaune važinėja gan agresyviai, dažnai prispaudžia dviratininkus prie kelkraščio, nes kaip taisyklė apvažiuoja toje pačioje juostoje (dažnai lenkti neturi galimybės, nes greitima juosta užimta, o skuba), nesvarbu A ar neA. Pats esu turėjęs daug pavojingų situacijų ir buitinių konfliktų su vairuotojais. nusispjaunu ir nuvažiuoju, neturiu noro gaišti laiko ilgiems ginčams. Tokių kaip aš-daug.
Todėl aiškinimas, kad A juostos kažkuo ypatingai patogios, geresnės ar saugesnės dviratininkui gatvėje, nei jokios juostos - gryniausias nesusipratimas. Iš principo dviratininko ir bet kokios stambiagabaritės transporto priemonės buvimas vienoje eismo juostoje yra padidinto pavojaus šaltinis. Nes dėl autobusų gabaritų vairuotojui yra blogesnis matomumas, didesni "black spotai". Jei stovi palei autobuso priekį dešinėje prie sankryžos, tavęs dažnai visai nemato dėl techninių priežasčių, kai aplenkia ir suka dešinėn į stotelę užkirtinėdamas, dažnai prispaudžia ir sudaro avarinę situaciją ne dėl blogos valios, o kad blogai įvertino tavo greitį ir savo gabaritus, kaip posūkyje įsipaišo. Ir šiaip viešojo transporto vairuotojai pikti, pavarę per dieną ir priklausomi nuo grafiko, todėl skuba ir vairuoja gan agresyviai visur.
Man atrodo, mes nebeturime ginčų LDB viduje dėl dviračių takų reikalingumo, kaip patogiausio infrastruktūros modelio masiškam saugiam patogiam dviračio naudojimui mieste. Pažangių šalių, kaip Olandija, Danija, Švedija, Vokietija patirtis tai patvirtina. Ne visur greitai atsiras takai, vietomis (įvertinus situaciją) kitur jie nebūtini. Reikia lanksčių, realią situaciją atitinkančių sprendimų ir važiavimas bendrame sraute nėra problema, kai greitis sumažinamas iki 30 ar bent 40 km/h, mažai judriose D kategorijos gatvėse. Kitu atveju tegu sprendžia pats dviratininkas, bet turi būti pasirinkimo galimybė tarp gatves ir tako. Šaligatviais važinėjimas neišvengiamas, ypač kai nėra kitų alternatyvų. Ten pėsčiųjų pirmenybė ir taškas.