Siūlau išskirti šią temą į atskirą "Dviračių trasų ženklinimas Lietuvoje".
Manau, galutinai sutarsime susitikę LDB suvažiavime, kuris turi įvykti per 3 mėn. po naujų metų. Iki to laiko beveik viską galime išdiskutuoti forume. Pavasarį-vasarą jau galima imtis darbo.
Savo siūlyme rašiau, kad spalvas galime rinkti pagal pasiteisinusį čekų modelį (kurį jau prisitaikė Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija, ir šiaip žavisi visas pasaulis, kurie pakeliavo Čekijoje). Tada ir svečiams bus suprantamiau. Nors pagrindiniai vartotojai bus Lietuvos gyventojai.
Geltonas fonas gerai matomas, ant jo gerai dedasi kitos spalvos (juosta per vidurį). Žemiau -juostų spalvos (geltoname fone).
Raudona - ilgi maršrutai, trasos, kertančios regioną ar visą šalį. Lietuvos atveju - nacionalinės trasos.
Mėlyna - reikšmingi, įžymus, vardiniai maršrutai. Pvz. Keturių sostinių, tiktų ir Pajūrio trasai.
Žalia - vietiniai takai ir maršrutai. Tiktų ir vietinėms savivaldybių, regioninių parkų trasoms.
Sidabrinė, balta - trumpi takai, jungiamieji keliai, "kampų nukirtimai".
Manau, kad sistema turi būti labai paprasta ir aiški. Kuo mažiau spalvų ir simbolių, kad jie netaptų dideliu galvosūkiu. Labai lengvai įgyvendinama vienam-dviem žmonėms paprasčiausiomis priemonėmis. Trafaretas su trim išpjovom, teptukas, dažų dvi skardinės. Papildomi trafaretai posūkiams.
Ženklinimo dažnumas - kuo dažniau, pagal galimybes užnešti ant objektų, situacijos painumą (minimum 300 m ?). Svarbiausiai paženklinti visus posūkius, sankryžas kuo aiškiau. Geresnis supratimas atsiras po praktinių darbų, pasimokysime iš patirties ir klaidų.
Jei dalyje maršruto sutampa pvz. nacionalinė ir vietinė trasa, ta sutampanti atkarpa turėtų būti ženklinama dviem spalvom viena šalia kitos. Galbūt geltoname fone, aukščiau aukštesnio prioriteto trasos juosta, žemiau - žemesnio. Pvz. geltonas fonas, aukščiau raudonas brūkšnys, žemiau mėlynas (žalias). Tai reiškia, kad vardinio (vietinio) maršruto atkarpa toje vietoje sutampa su nacionaline trasa. Paskui gal jos išsiskiria. Pvz. sankryžoje raudona trasa suka į dešinę, mėlyna (žalia) tiesiai.
Numeris gali būti užrašytas juodu skaičiumi per ženklo vidurį. Matysis ant visų spalvų.
Kur nebus galimybės uždėti geltono fono, galima brėžti vien tik spalvotą juostą. Manau, kad judančiam tuo maršrutu bus aišku.
Ženklinimo aukštis pagal galimybes, pageidautina dviratininko akių lygyje (~1,5-2 m nuo žemės).
Pvz. jei reikia ženklinti pievoje kur nėra jokių objektų, tam galima panaudoti storesnį medinį kuolą, net ir neaukštą. Ant kuolo paviršiaus jau galima žymėti dažais. Pigu, paprasta, lengvai atnaujinama, nelabai patrauklu vandalizmui.
Dėl numeracijos plano didesnis galvosūkis. Pagrindu galima imti LDB išleistą gan seną nacionalinių dviračių trasų schemą. Pasižiūrėti, ar yra kas racionalaus Kavaliausko darytoje schemoje VTD užsakymu.
Kad būtų mažiau painiavos, siūlau numeruoti tik nacionalines ir regionines trasas. Vienaženkliais arba dviženkliais skaičiais. Pvz. nacionalinės trasos 1-20. Regioninės 30-99. Vietinių trasų numeruoti neverta, nes triženkliai skaičiau jau kels painiavą, supeckios nedidelį ženklo plotą, sunku įžiūrėti ir susigaudyti pvz. tarp 837 ir 419 trasų
Numerius galima uždėti vėliau ir ant pažymėtų trasų, kai susigulės galutinė numeracija. Tiesiog skaičiaus trafaretas ant ženklinimo viršaus. Numeracija neturi stabdyti ženklinimo pradžios. Bet kuriuo atveju numeracija yra sąlyginė, nes trasos vietom kertasi, keliautojai gali pasirinkti savo maršrutą ant esamo įvairių trasų tinklo.
Jei kokių nors trasų ženklintojai norėtų naudoti papildomus simbolius, trasos logotipus, juos turėtų žymėti šalia ženklo, bet ne ant pačio ženklo viršaus. Ženkle gali būti tik spalvota juosta ir trasos numeris.