Šilta žiema žudo dviratininkus
2012-03-07 07:20 Ilona Staškutė | „Lietuvos žinios“
http://www.alfa.lt/straipsnis/13972695/Silta.ziema.zudo.dviratininkus=2012-03-07_07-20/Kaip niekad daug lietuvių susigundė švelnios ir trumpos žiemos suteikta galimybe nepadėti savo dviračių į sandėliukus ir tęsti pasivažinėjimus šaltuoju metų laiku. Tačiau daugybės entuziastų keliones nutraukė tragiškos nelaimės.Per šią trumpą žiemą avarijose žuvo net septyni dviratininkai, o sužeistųjų skaičius priartėjo prie trisdešimties, nors pastaraisiais metais nukentėjusiesiems suskaičiuoti pakakdavo rankų pirštų.
Visą žiemą miestų ir užmiesčio keliuose buvo matyti gerokai daugiau dviratininkų nei anksčiau. Tačiau automobilininkams nepavyko priprasti prie snieguotuose keliuose dažnokai pasitaikančių dviračių. Sveiką gyvenimo būdą propaguojantys entuziastai bene kasdien nukentėdavo nuo neatidžių automobilių vairuotojų. Lietuvius automobilių vairuotojus vis dar stebina dviračiais žiemą į gatves išriedantys gyventojai.
Daugiau dviračių - daugiau nelaimiųAvarijos pylėsi ir dieną, ir naktį. Šią žiemą (2011-ųjų gruodį ir 2012 sausį bei vasarį) įvyko 32 susidūrimai su dviratininkais, 17 iš jų - naktį. Per nelaimes žuvo septyni dviračiais važiavę žmonės, iš jų keturi - tamsiu paros metu, ir buvo sužeisti 28, iš jų 14 tamsoje.
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Serapinas apgailestavo, kad avarijų protrūkį tenka teisinti gerais orais, bet patvirtino, jog šįmet daugiau dviratininkų išvažiavo į gatves, todėl daugiau jų pateko ir po automobilių ratais.
Problemą dar paaštrino atsainus kelininkų požiūris valant kelkraščius ir dviračių takus.
Užsienio šalyse dviračiais naudotis visus metus įprasta. Galėtume sakyti, kad olandams ar prancūzams paprasta važinėtis dviračiais ir žiemą, nes šiose šalyse pasninga tik retkarčiais, o sniegas bemat ištirpsta.
Tačiau būriai dviratininkų nestebina ne tik šiltesnių Europos valstybių gyventojų, bet ir skandinavų. Suomijoje dviratis - dažniausiai naudojama transporto priemonė, ypač populiari tarp mažesnių miestelių gyventojų. Didelėje, bet retai apgyvendintoje valstybės teritorijoje išsibarstę daugybė mažų miestelių, kuriuose gyvena po 20-40 tūkst. gyventojų. Nuo vieno iki kito tokių gyvenviečių krašto - vos apie penketą kilometrų, todėl dauguma automobilius išjudina tik ilgesnėms kelionėms, o į darbą ar mokyklą mina dviračiu net ir spaudžiant nemažam šaltukui.
Automobilio nereikiaNuolat žiemą dviračiu važinėjantis Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) tarybos narys Eduardas Kriščiūnas teigė, kad ir mūsų šalyje tarp eismo dalyvių vis daugiau randasi dviratininkų. Jo manymu, žmonių įpročiai po truputį keičiasi, nes vis daugiau lietuvių pamato arba paskaito, kaip yra užsienyje, ir patys pamėginę įsitikina, kad dviračiu mieste važinėti patogiau nei automobiliu.
„Žmonės jau atsikando automobilių, jie jau nebėra būtini statusui pabrėžti. Didesniame mieste automobiliais nėra patogu naudotis, susidaro spūstys, o dar pridėjus stovėjimo vietos paiešką kelionė užtrunka ilgiau, nei važiuojant kitomis transporto priemonėmis“, - aiškino pašnekovas. Pasak jo, žiemą dviračiu važinėti nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš šalies. Šaltis netrukdo tol, kol termometro stulpelis yra aukščiau nei -15 laipsnių, o žieminės padangos palaiko gerą transporto priemonės ratų sukibimą su kelio danga.
E.Kriščiūnas apgailestavo, kad šią žiemą vėl pasipylė eismo nelaimių, pasiglemžusių dviratininkų gyvybių, bet jis akcentavo, kad daugiausia susidūrimų su dviratininkais įvyksta užmiestyje, kur dviračių takų dažniausiai išvis nėra.
Už miesto dviračiu keliaujantys žmonės priversti spaustis kuo arčiau apsnigto, apledėjusio kelkraščio, o pro juos dideliu greičiu lekiantys automobiliai ir krovininės transporto priemonės iš po ratų taško su purvu susimaišiusią druskuoto sniego košę. „Jei būtų valomi dviračių takai, žiemą jais naudotis galėtų dar daugiau žmonių ir visiems būtų saugiau. Deja, matyt, nėra už ką nei jų barstyti, nei valyti“, - sakė E.Kriščiūnas.
Takams pinigų neliekaPašnekovas pabrėžė, kad jį ypač šiurpina valdininkų neišmanymas, kokios svarbios dviratininkų saugumui užtikrinti yra inžinerinės priemonės. „Nuo jų ir reikėtų pradėti. Vaikus skatinti važiuoti į mokyklas dviračiais esama infrastruktūra yra tas pat, kaip raginimas pasimaudyti ryklių pilnoje jūroje“, - lygino pašnekovas.
Jis stebėjosi, kad valdininkai turi laiko ir noro organizuoti įvairias akcijas, raginančias daugiau naudotis dviračiais, bet negali rasti lėšų dviračių takams įrengti, nors juos nutiesti kainuoja nepalyginamai pigiau nei automobilių kelius. E.Kriščiūno teigimu, sostinėje užtektų panaudoti pusmečiui viešajam transportui skiriamo biudžeto, kad dviračių takai būtų pagerinti taip, jog dviratininkų padaugėtų 10 kartų. „Problema ne tokia jau didelė, kaip mėginama parodyti“, - aiškino jis.
Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas Gražvydas Jakubauskas patvirtino, kad dviračių takų turėtų daugėti atsižvelgiant į tai, kiek žmonių dviratį naudoja ne tik pramogai, bet ir kaip kasdienę transporto priemonę. Pats visus metus dviračiu važinėjantis pašnekovas tokių minčių išgirsta ir bendraudamas su draugais, ir iš ekspertų, be to, ir pats šią žiemą gatvėse pastebėjo kaip niekad daug dviratininkų. „Prieš septynerius metus žiemą iš ryto važiuodamas paupiu į darbą palikdavau vėžes sniege, o vakare grįždamas tik jas ir rasdavau“, - prisiminė pašnekovas. Šiuo metu iš keliams tiesti ir prižiūrėti skirto biudžeto baigiami sutvarkyti keturi trumpi dviračių takų ruožai, dar keturis planuojama įrengti šįmet. Visi jie driekiasi užmiestyje, o mieste dviračių takų įrengimas - pačių savivaldybių reikalas, bet netrukus vienoje savivaldybėje biudžeto lėšomis turėtų būti nutiestas pavyzdinis dviračių takas.
Nenori šalmųTačiau dėl avarijų proveržio G.Jakubauskas nebuvo linkęs kaltinti vien prastos infrastruktūros.
Ir dviratį, ir automobilį vairuojantis vyras neslėpė, kad neretai patys dviratininkai prisišaukia nelaimę. Jei dviračių takas nenuvalytas, dažnas dviračiu mina gatve, o jei kelkraštis apsnigtas, nesibodi keliauti ir važiuojamosios kelio dalies viduriu, naktimis nenaudodami nei šviesų, nei atšvaitų. „Tikrai tenka matyti tamsiu paros metu dviračiais važiuojančių žmonių, kurie neturi nei šalmų, nei liemenių, nei atšvaitų. Dviratininkų kultūra nesiskiria nuo bendros vairuotojų kultūros“, - tvirtino jis.
Neseniai kilo diskusijų, galbūt vertėtų Lietuvoje įvesti reikalavimą dėl privalomo šalmų, šviesą atspindinčių liemenių ir šviesų dienos metu naudojimo. Šiuo metu šalmus dėvėti privaloma tik nepilnamečiams dviratininkams, kaip ir keliose kitose Europos valstybėse, o vienintelės šalys pasaulyje, kur šalmus privalo dėvėti bet kokio amžiaus dviratininkai, yra Australija ir Naujoji Zelandija.
E.Kriščiūnas LDB vardu kategoriškai pasisakė prieš tokią prievolę. Jo manymu, Lietuvoje, kur kasdienio dviračių naudojimo kultūra dar tik pradeda formuotis, reikalavimas privalomai naudoti apsaugos priemones tik atgrasytų daugelį žmonių nuo važinėjimo šia transporto priemone. „Jos nepadeda išspręsti problemos. Jei užvažiuos automobilis, šalmas nepadės. Tik maždaug 5 proc. nelaimių atvejų šalmas apsaugotų dviratininką. Automobilių vairuotojams jis pagelbėtų dažniau, tai gal tegu jie visi būtinai dėvi šalmus?“ - ironizavo pašnekovas.
Prievolė atgrasytųPareigūnai palaiko priešingą nuomonę. „Kaip policija, mes keliame rankas už visas priemones eismo saugumui gerinti. Ir liemenės, ir šalmai kainuoja, bet saugumas neturi kainos. Net jei taip pavyktų išgelbėti vieną gyvybę, jau būtų gerai“, - tvirtino A.Serapinas. Šiuo metu dviratininkams tokios saugumo priemonės oficialiai rekomenduojamos, bet jos nėra privalomos.
G.Jakubauskas pripažino, kad dėl šalmų ir kitų saugumo priemonių naudojimo prievolės galima ginčytis, bet pabrėžė, kad pats važinėja tik su šalmu, liemene ir įjungtomis šviesomis. „Jei žmogus važinėja tik dviračių takais arba trumpus atstumus, arba kalbame apie močiutę atokiame kaime, tokius žmones ši prievolė atbaidytų nuo dviračių. Sparčiai daugėjant dviračių, brangstant kelionėms automobiliu, svarbu suformuoti saugaus važiavimo įpročius, o ar verta juos versti prievole, atsakyti padėtų moksliniai tyrimai“, - svarstė pašnekovas.
Mokslininkai iki šiol nesutaria, ar šalmai dviratininkams duotų naudos, ar padarytų žalos. Šia tema atlikta daugybė tyrimų ir kol kas daugiau mokslininkų argumentų krypsta į šalmų priešininkų pusę. Dviratininkų gausa garsėjančioje Olandijoje šalmus naudoja mažiau nei 1 proc. dviratininkų, bet susidūrimų su dviračiais skaičius - vienas mažiausių Europoje. Olandijos eismo saugumo taryba atliko tyrimą, kaip dviratininkai priimtų paliepimą būtinai dėvėti šalmus, ir net 60 proc. žmonių atsakė, kad tuomet dviračiu važinėtų rečiau. Dėl tokio gyventojų pasirinkimo specialistai įžvelgia daugiau potencialių problemų - ir taip nedaug sportuojantys šiuolaikiniai žmonės judėtų dar mažiau, imtų sirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, o vietoj dviračių pasirinkę automobilius gerokai padidintų oro užterštumą. Skeptikų mintims pritariantis E.Kriščiūnas taip pat piešė niūrų paveikslą. „Atgrasius žmones nuo dviračių jie sės į automobilius ir taip užmuš daugiau pėsčiųjų. Daugiau žmonių mirs nuo lėtinių ligų, susirgs depresija, nusižudys. Reikia įskaičiuoti visos visuomenės sveikatą“, - dėstė jis. - Tai yra tariamos saugumo priemonės. Galima apskritai uždrausti dviračius, tada ir problemos nebeliktų.“
Laukiama pavyzdinės trasosSusisiekimo ministerija kvietė savivaldybes dalyvauti geriausios kasdieniam susisiekimui skirtos dviračių trasos konkurse. „Svarbiausia šio projekto idėja - geriausiai pasirengusioje savivaldybėje sukurti patogiai ir saugiai įrengtą dviračių trasą, kuri taptų pavyzdžiu kitiems miestams plėtojant kasdienį žmonių susisiekimą vykstant į darbą, mokymo įstaigas, kitais asmeniniais reikalais“, - teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Trasų projektai buvo priimami iki kovo 1 dienos. G.Jakubauskas patvirtino, kad susidomėjimas konkursu buvo nemažas ir vien paskutinę paraiškų priėmimo dieną jas pateikė keturios savivaldybės. „Trasa privalėjo atitikti keletą reikalavimų - ji turėjo būtinai būti mieste, integruota į bendrą miesto transporto tinklą ir skirta pirmiausia susisiekimui, o ne poilsiui ar turizmui - tokia, kad tiktų važiuoti į mokyklą, darbą ar parduotuvę“, - aiškino jis. Konkurso vokus ketinama plėšti jau šią savaitę ir įvertinus projektus bus paskelbtas nugalėtojas.
Eismo nelaimėse nukentėjusių dviratininkų skaičiaus kitimas (linijinis grafikas)
Laikotarpis Susidurta su dviračiu Žuvo Sužeista
2011/2012 žiema 32 7 28
2010/2011 žiema 7 1 6
2009/2010 žiema 19 9 10
2008/2009 žiema 20 3 20
2007/2008 žiema 55 9 49
Sudaryta pagal LKPT duomenis