SauliusR rašė:
Pranešimas žiniasklaidai (2010-08-16)
„Žemės diena – kiekvieną dieną“. Su tokiu šūkiu Aplinkosaugos koalicija ir Lietuvos dviratininkų bendrija 2010 m. rugpjūčio 13 d. pakvietė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos m. savivaldybių atstovus, visuomenininkus ir žiniasklaidą sėsti ant dviračių ir praktiškai įvertinti dviračiams skirtą infrastruktūrą ir važinėjimo sąlygas didžiuosiuose miestuose. Pasirinktais maršrutais nuriedėję Kaune ir Klaipėdoje po 10 km, Vilniuje 7 km, dalyviai važiavo gatvėmis ir šaligatviais, išbandė esamus ir planuojamus dviračių takus bei dviratininkams pavojingus susidėvėjusių „dviračių takų“ ruožus.
Po renginio Linas Vainius parašė trumpai apie LDB ir Aplinkosaugos koalicijos 08.13 d. akciją.
Pirmas toks atvejis Lietuvoje ! Turime kuo pasididžiuoti.
Sėkmingai subūrę Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybių tarnautojų grupeles, žiniasklaidos atstovus ir policiją (Kaune), per ~1,5 val. apvažiavome dalelę dviračių takų kartu dviračiais ir valdžios atstovams akivaizdžiai parodėme jų planavimo ir įgyvendinimo vaisius, kuriuos jie praktiškai išbandė. Dėl karščio ir retai važinėjančių fizinės formos atstumai nedideli: Kaune ir Klaipėdoje po 10 km, Vilniuje 7 km. Tačiau maršrutai buvo parinkti taip, kad grupės pamatė visokios patirties ir kritinių atvejų su takų parinkimu, planavimu (nutrūksta, nesusisiekia), dangos "kokybe", ženklinimo gerais ir blogais pavyzdžiais, eismo saugumu.
Kaune turėjome 5 savivaldybės atstovus, 1 policijos atstovą, 2 žurnalistus iš 15min ir 4 dviratininkus iš Velomanų klubo.
Kaune savivaldybės atstovas į sąsiuvinį užsirašė kelis greitus darbus:
- sutvarkyti pavojingas įgriuvas Nemuno krantinės take ties Karaliaus Mindaugo pr. (svarbiausias darbas);
- atšaukti nevykusį ženklinimą poroje vietų ant šaligatvyje nupiešto tako ir senamiesčio gatvelėje;
- nebeženklinti ir nevadinti dviračių taku atkarpos Aušros g. kur visuose savivaldybės ataskaitose nurodytas dviračių takas, kurio ten nei kvapo;
- nebeženklinti įsistūmimo takelio į Parodos kalną per Vytauto parką, kuris savivaldybės ataskaitose figūruoja kaip dviračių takas, nors realiai galėtų būti tik kalnų dviračių kroso ir ekstremalaus nusileidimo trasa;
- pažymėti dviračių tako ženklu šaligatvio dalį nuo geležinkelio tilto iki Akropolio palei Nemuną išilgai Karaliaus Mindaugo pr. Ten važiuoja visi dviratininkai, nes patogiausia, žmonės praktiškai nevaikšto.
- dažniau tvarkyti ir šluoti takus;
- nepiešti bet kokių linijų ant šaligatvių, kaip Vilniuje ir Klaipėdoje. Geriau mažiau, bet kokybiškų takų. Apžiūrėję kelias vietas, kur Vln ir Klp būtų nupieštos "dviračių takų" linijos, visi pripažinome, kad jos nieko nespręstų ir Kaune to nereikia. Pvz. siauroje Gedimino g. nuo Akropolio iki Soboro ar bet kurioje panašioje gatvėje ar siaurame šaligatvyje. Pasimokėme iš kitų miestų patirties
- dažniau organizuoti tokias bendras išvykas.
Akivaizdžiai pamatėme, kad yra būtina keisti kai kuriuos KET punktus ir pritaikyti KET dviratininkams. Manau, tokį supratimą įgijo visų miestų grupių atstovai ir tai svarbi bendra žinia. Pvz. nedrausti dviračiais važinėti šaligatviais, nes dažnai kito varianto nėra jungtims tarp dviračių takų fragmentų ar norimam maršruto pasirinkimui.
Sužinojau iš policijos atstovo naujieną, kad A juosta gali važiuoti tik viešasis transportas, bet ne dviračiai. Nes jie yra transporto priemonė, bet ne viešoji, o asmeninė
Taip pat, kad pagal KET horizontalų ženklinikmą "1.14. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį." toks žymėjimas dviračių tako susikirtime su gatve nesuteikia pirmumo dviratininkui.
Pvz. Laisvės al. yra nupieštas dviračių takas, bet per alėją kertančias gatves reikia persivesti dviratį (visi gerai žinome, kad pėstysis peėjoje turi pirmumą, o dviratis ne). Net pažymėjus tako tęsinį 1.14 ženklinimu per kertamą gatvę, dėl to dviratininkas pirmumo neįgyja.
Kiti bendri pastebėjimai:
- reikia bent vieno už dviračių transportą atsakingo žmogaus, kuris derintų susisiekimo ir eismo organizavimo, miesto tvarkymo, teritorijų planavimo, gatvių rekonstrukcijos darbų, aplinkosaugos programų įgyvendinimo savivaldybės skyrių ir specialistų darbus, susijusius su dviračių reikalais. Kai tokio nėra, niekas konkrečiai nesirūpina.
- dviračių infrastruktūrai skiriama juokingai per mažai pinigų arba visai neskiriama, todėl rezultatai tokie apgailėtini. Turi būti kažkokia proporcija su bendrom išlaidom miesto susisiekimui ir infrastruktūrai.
- BŪTINA, kad dviračių susisiekimą planuojantys specialistai bendrautų su dviratininkų organizacijomis ir bendruomene. Nes dabar viskas vyksta kabinete ir kai valdininkai išbando savo darbo vaisius, galvoja kad iš jų tyčiojamasi (Vilniuje). Ar galėtų tokie žmonės planuoti, projektuoti ir tiesti kelius, kurie visai nesusiję su automobiliais, ir kas iš to gautųsi ? Deja, bet su dviračių infrastruktūros planavimu ir įgyvendinimu dažnai gaunasi apgailėtini praktiniai rezultatai, gražiai skambantys tik viešųjų ryšių pranešimuose ir ataskaitose.
- Yra labai daug smulkių darbų (ženklų uždejimas, duobių užlyginimas (ypač atsiradusių netikėtai ir pavojingų sveikatai/gyvybei), takų nuvalymas kurie turi ir gali būti atlikti greitai. Tačiau miestai privatizavę visas viešas komunalines paslaugas ir neturi tokių tarnybų, o viešųjų pirkimų sistema tokiais atvejais per lėta ir neefektyvi dėl mažų darbo apimčių, būtino skubaus sprendimo.