Susidūrei su policijos „gebėjimu“ kurti pasitikėjimą.
tai nenusimink ir nenuleisk rankų, nes įstatymai tavo pusėje.
Dariau Mitrofanovai,
Iš jūsų niekas neprašo pažeidėjų asmens duomenų. Prašoma tiktai nurodyti kokios
administracinio poveikio priemonės pažeidėjui buvo taikytos. Tokią informaciją
suteikti pranešėjui jus įpareigoja komisaro įsakymas ir tai visiškai
neprieštarauja nei LVAT nutarčiai, nei asmens duomenų apsaugos įstatymui. Negana
to, pagal ABTĮ 12 straipsnį išnagrinėtų bylų medžiaga „yra vieša ir su ja gali
susipažinti suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis“,
tad slėpti čia nėra ko. Aš net neprašau bylos medžiagos, teprašau informuoti
apie priimtą nutarimą.
Asmens duomenų apsaugos įstatymas draudžia skelbti tik su asmenimis susijusią
informaciją, tuo tarpu policijos suteiktas skundo registracijos numeris, kaip ir
automobilio valstybinis numeris, tokia informacija neturėtų būti laikomas, nes
iš jos neįmanoma sužinoti kas
vairavo nuotraukose matomą automobilį.
Negavę jokio atgalinio ryšio piliečiai jaučiasi apgauti ir klaidinami, nes mato,
kad pagal pranešimus policijai pažeidėjai baudžiami itin retais atvejais. Apie
kai kuriuos pažeidėjus policijai yra pranešta net keliolika kartų per 2 metus,
tačiau pažeidimai vis dar daromi.
Tuo tarpu policija viešai deklaruoja, kad skatina būti pilietiškais. Tas
skatinama yra ir ATPK 6-ame straipsnyje, o 7 straipsnis teigia, kad „įstatymų
reikalavimų laikymasis taikant poveikio priemones už administracinius teisės
pažeidimus
užtikrinamas sisteminga aukštesniųjų organų ir pareigūnų kontrole,
teise apskųsti, kitais įstatymų nustatytais būdais.“
LVAT savo nutartyje nurodė gana keistus motyvus kodėl atsisakyta mane pripažinti
nukentėjusiuoju dėl moralinės žalos. Anot tos nutarties už trukdymą eismui jokia
atsakomybė neturėtų būti taikoma, mat tai nepakenktų eismo saugumui. LVAT
nutartyje minimas 10 ATPK skirsnis numato atsakomybę už nusižengimus transporte,
o ne už nusižengimus eismo saugumui, kaip tai klaidingai interpretavo teisėjų
kolegija. Skirsnyje yra ir tokių straipsnių, kurie su eismo saugumu niekaip
nesusiję (pvz. 138 straipsnis. Važiavimas be bilieto [...]) ir yra skirti
viešosios tvarkos užtikrinimui, tad atsisakymas mane pripažinti nukentėjus
morališkai vien dėl to, kad man neiškilo pavojus ir aš nenukentėjau fiziškai,
atrodo daugiau nei keistas. Teismas šiuo atveju atsisakė ginti viešąjį interesą.
Deja, bet LVAT nutartis neskundžiama.

Nežinant priimto sprendimo ir jį slepiant nuo visuomenės neįmanoma pareigūnų
kontrolė ir įstatymų laikymosi užtikrinimas. Minima LVAT nutartis neatima iš
manęs teisės priimtą sprendimą apskųsti absoliučiai, ji tik atėmė galimybę
nutartį skųsti teismui. Tuo tarpu jūs bandote atimti bet kokią policijos
kontrolės galimybę, tuo būdu pažeidžiate ATPK 7 straipsnį.
Nuoroda į minimą LVAT nutartį:
http://bylos.lvat.lt/getdocument.aspx?i ... 221798e975Laiškas siunčiamas Dariui Mitrofanovui asmeniškai, o kitiems adresatams – tik
susipažinimui su policijos veiklos principais ir gebėjimu bendrauti bei skatinti
visuomenę užkardyti pažeidimus.
Gero darbo!
Eduardas Kriščiūnas